Graikų kalbos žodis „narkė“ reiškia suakmenėjimą, o „manija“ – aistrą, beprotybę, kurios metu sutrinka asmens psichinė bei fizinė būsena. Narkomanija – psichikos liga, kuria susergama dėl trumpalaikio ar sistemingo narkotinių ir psichotropinių medžiagų (toliau – narkotikai) vartojimo. Dėl centrinės nervų sistemos apnuodijimo pasireiškia fizinės, psichinės priklausomybės nuo narkotikų sindromas. 1971 metų Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencija narkotikams priskiria daugiau kaip 100 cheminių medžiagų – visos jos kenkia fizinei bei psichinei sveikatai.
Psichinė priklausomybė atsiranda vos kartą pavartojus narkotikų – noras svaigintis užvaldo žmogaus psichiką (jausmus, mintis, veiklą ir pan.). Psichologinė žala pasireiškia nerimu, depresija, ūmia psichoze ar net ilgalaike psichine liga. Fizinė priklausomybė atsiranda vėliau, kai narkotikai tampa būtini organizmo cheminei ir biologinei pusiausvyrai palaikyti. Tuomet, priklausomai nuo individualių žmogaus savybių, narkotiko rūšies, jo vartojimo būdo ir dažnio, gali pasireikšti tokie sveikatos sutrikimai kaip kraujo spaudimo padidėjimas, širdies veiklos sutrikimas, sąmonės kolapsas ar net ištikti mirtis.
Dažniausiai į narkotikus įjunksta jaunimas?
Kuo anksčiau žmogus pradeda vartoti narkotikus, tuo didesnė fizinės ir psichinės priklausomybės rizika. Europos mokyklose 2011 m. atlikto Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo duomenimis, 21 proc. apklaustų 15–16 m. amžiaus paauglių bent kartą gyvenime vartojo kokį nors narkotiką. Didžiausia dalis mokinių vartojo kanapes (20 proc.). Lietuvoje 2004 m., 2008 m., 2012 m. atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime vartoję narkotikų asmenys dažniausiai yra jauni – 15–34 m. amžiaus. 2007–2008 m. atliktos Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų apklausos duomenimis, narkotikus bent kartą gyvenime yra bandę 36,9 proc. studentų. Didžiausia dalis studentų vartojo kanapes (20 proc.). Rezultatai rodo, kad jaunimas, besilankantis naktiniuose klubuose, narkotikų vartoja dažniau, palyginti su nesilankančiais pasilinksminimo vietose (44,3 proc. ir 29,1 proc.). 2008 m. vykdytos Lietuvos naktinių klubų lankytojų apklausos duomenimis, bent kartą gyvenime narkotikus yra vartojęs kas trečias naktinio klubo lankytojas, kas ketvirtas narkotikus vartojo per paskutinius metus, vidutiniškai kas dešimtas respondentas narkotikus vartojo per paskutinį mėnesį.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2011 m. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, kurie atsiranda vartojant narkotikus, kreipėsi 5890 asmenų (2010 m. – 6056 asmenys), iš jų 10 vaikų (2010 m. – 9 vaikai). Narkotikų vartotojų, kurie pirmą kartą kreipėsi dėl gydymosi nuo psichikos ir elgesio sutrikimų, vidutinis amžius yra 28 m. Nėra tikslių duomenų, kiek jaunų asmenų narkotikus vartoja švirkščiamuoju būdu, kadangi šie asmenys – uždara, nuo visuomenės atsiskyrusi socialinės rizikos grupė.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2012 m. Lietuvoje užregistruota 160 naujų užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ŽIV) atvejų. 2012 m. dažniausiai ŽIV plito dėl švirkščiamųjų narkotikų vartojimo (38,8 proc.) ir dėl nesaugių lytinių santykių (35,6 proc.). Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV užregistruota 25–29 metų amžiaus grupėje.
Taigi galima teigti, jog dažniausiai narkotikus vartoti pradeda jauni asmenys, kurie nesuvokia narkotikų vartojimo pasekmių. Be to, dažnai jaunimas rūko, vartoja alkoholį, o šios priklausomybės neretai tampa narkotikų vartojimo pradžia.
Kodėl vartojami narkotikai?
Kyla klausimas, kokie veiksniai ir priežastys skatina jaunimą vartoti narkotikus? Paprastai jaunuolių norą išbandyti narkotikus lemia kompleksas veiksnių, kurie dažnai tarpusavyje susiję.
1. biologiniai veiksniai (genetinės ypatybės, medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt.);
2. psichologiniai veiksniai ir asmeniniai ypatumai (depresija, nerimas, menkavertiškumo, vienatvės problema ir kt.);
3. socialiniai veiksniai (aplinka, kurioje jaunas žmogus gyvena ir mokosi, šeimos narių požiūris į rūkymą, alkoholio ir narkotikų vartojimą; draugai ir bendraamžiai, jų vertybės bei elgesys).
Taigi nepalankūs išoriniai ir individualūs veiksniai, prevencinių pagalbos priemonių stoka, artimųjų bei visuomenės abejingumas lemia tai, kad paauglys pradeda vartoti narkotikus.
Narkotikų vartojimo etapai
Išskiriami 3 narkotikų vartojimo etapai:
1. Eksperimentinis narkotikų vartojimas. Jaunuoliai vartoja narkotikus nereguliariai, dažniausiai grupėje. Tokie jaunuoliai dažniausiai rūko, geria alkoholį, išbando įvairius vaistus. Dėl žinių stokos jie nerimtai žiūri į šių medžiagų žalą, neobjektyviai vertina situaciją bei stengiasi pateisinti savo veiksmus. Dėl to eksperimentinis vartojimas labai rizikingas. Eksperimentinis vartojimas arba nutraukiamas, arba pereinama į pramoginį vartojimą.
2. Pramoginis narkotikų vartojimas. Šiame etape pagrindinis narkotikų vartojimą lemiantis veiksnys – malonumo siekis. Tai daroma jau reguliariai, dažniausiai savaitgaliais ar pramogų metu. Tolerancija narkotikams didėja ir pereinama į priklausomybę.
3. Priklausomybė arba priklausomas narkotikų vartojimas. Tai ilgalaikis procesas, kurio metu narkotikų vartotojui nuolat (dažniausiai kasdien) kyla poreikis vartoti kvaišalus, jis į juos įjunksta, negali kontroliuoti savo elgesio dėl psichinės ir fizinės priklausomybės. Tokie narkotikų vartojimo padariniai sukelia vis daugiau asmeninių sunkumų: fizinės sveikatos išsekimą, neapykantą sau, bandymą žudytis ir kt. Ilgainiui pasekmės tampa teisinės: mažėja visuomenės saugumas, daugėja nusikaltimų, susijusių su narkotikais, jų gamyba, narkotikų kontrabanda. Valstybė palaipsniui didina kaštus sveikatos, socialinei apsaugai.
Kiekvienas narkotikų vartojimo etapas vis pavojingesnis, kadangi lemia vis didėjančią priklausomybę nuo narkotikų. Pastebėta, kad nepilnamečiams narkotikų sukeltas neigiamas poveikis sveikatai žymiai didesnis, o jiems dažnai nepavyksta atsikratyti priklausomybės.
Tad vykdant narkotikų prevenciją svarbu laiku padėti paaugliui išsiugdyti neigiamą nuostatą tabako atžvilgiu, nes tai – tarsi „tiltas“ į kitas priklausomybes. Europos narkotikų stebėsenos centras pabrėžia, jog prevencijos sudedamoji dalis – narkotikų vartojimo atidėjimas kuo vėlesniam amžiui. Didelė tikimybė, jog paauglys, dar iki jaunystės laikotarpio išsiugdęs neigiamą požiūrį į narkotikus ir nebandęs jų vartoti, nevartos jų niekuomet. Straipsnį parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Jūratė Kriaučiūnienė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija
Straipsnyje panaudota literatūra:
1. Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymas. 1997. Valstybės žinios, Nr. 30-711, 1997.
2. Narkauskaitė L., Juozulynas A., Mačiūnienė R., Venalis A., Mačiūnas E. Psichiką veikiančios medžiagos ir jų sukeliamos problemos. Vilnius, 2009.
3. Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centras: http://www.jaunimo-centras.lt/index.php?m=68
4. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas: http://www.ntakd.lt/statistika
