Iki šių metų liepos 1-osios šalies įkalinimo įstaigose buvo laikomi 1272 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų dėl to, kad vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas. Dalis jų dėl kvaišalų ir pateko už grotų. Kaip narkomanai, pakliuvę į laisvės atėmimo vietas, traukiami iš kvaišalų liūno, koks jiems taikomas gydymas?
Beribė fantazija
Ne paslaptis, kad dalis narkomanų ir „zonoje“ susiveikia kvaišalų – dažniausiai juos per kalėjimų tvoras permeta laisvėje likę draugai.
Nors pareigūnai nuolat gaudo tuos atšvilpiančius lauknešėlius su kvaišalais ir kitais uždraustais daiktais, metikų fantazija beribė, o ir baudos sugavus jų nė kiek negąsdina.
Štai vasaros pradžioje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, gavę informacijos apie laisvės atėmimo vietose ir laisvėje veikiančią, galbūt, organizuotą nusikalstamą grupuotę, išaiškino narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo schemą Alytaus pataisos namuose beii pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Buvo nustatyta, kad laisvėje likę nuteistųjų, kurie bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose, draugai perduodavo drabužius ir avalynę kaliniams, besigydantiems Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Vilniuje. O tuose drabužiuose bei avalynėje būdavo sumaniai paslėpti įvairios kilmės kvaišalai. Pasigydę ir atgal į Alytaus pataisos namus sugrąžinti nuteistieji kartu parsigabendavo ir paslėptuosius narkotikus. Juos vėliau perduodavo savo bendrams.
Per slaptą policijos operaciją buvo sulaikyti 5 įtariamieji, keli suimti ilgesniam laikui.
Apžiūri specialistai
Pasak Kalėjimo departamento Laisvės atėmimo vietų įstaigų skyriaus vyriausiosios specialistės Audrės Mišeikienės, narkotinių medžiagų plitimą įkalinimo įstaigose lemia įprotis vartoti narkotikus dar būnant laisvėje.
„Kiekvieną naujai į įstaigą atvykusį nuteistąjį ar suimtąjį apžiūri medicinos specialistai. Esant nusiskundimams ir nustačius, kad yra abstinencijos reiškiniai, nuteistieji ir suimtieji yra gydomi įstaigų, kur jie tuo metu yra, sveikatos priežiūros specialistų, o, esant sunkios abstinencijos atvejams, stacionarizuojami Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriuje skiriant medikamentus, kurie tuo metu reikalingi, – teigė KD atstovė. – Čia jie gydomi, kol panaikinami fizinės abstinencijos reiškiniai. Tuomet nuteistieji ir suimtieji grąžinami tolesniam gydymui ir priežiūrai į įstaigas, kur paslaugas teikia įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose dirbantys gydytojai, Psichologinių tarnybų ir Socialinės reabilitacijos skyrių specialistai.“
Pagalba pakankama
Tačiau ne visi nuteistieji sutinka gydytis arba tai daro tik verčiami aplinkybių, o progai pasitaikius vėl griebiasi kvaišalų, kurie, kaip minėjau, vis dar patenka į įkalinimo įstaigas.
KD Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus ŽIV/AIDS ir ją lydinčių ligų prevencijos ir gydymo grupės vidaus ligų gydytoja Julijana Rakickienė sako, kad norintiems išsivaduoti nuo narkotikų ar alkoholio (ar apskritai turinčių elgesio sutrikimų) yra sudaromos visos sąlygos. Kiekvienuose pataisos namuose veikia socialinės reabilitacijos centrai, kuriuose dirbama pagal specialias priklausomybių mažinimo programas.
Tą patvirtino ir KD vyriausioji specialistė A. Mišeikienė. Ji išvardijo ilgą sąrašą įkalinimo įstaigose vykdomų programų. „Įkalinimo įstaigose skiriamas ypatingas dėmesys priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų motyvavimui dalyvauti psichologinėse ir užimtumo programose, – sakė A. Mišeikienė. – Štai Vilniaus pataisos namai net nuo 2004 metų vykdo Priklausomų asmenų reabilitacijos grupės programą. Ši programa skirta tiek nuteistiesiems, kurie yra pareiškę norą gydytis nuo priklausomybės, tiek teismo įpareigotiems gydytis nuo narkomanijos ar alkoholizmo asmenims. Programos tikslai: padėti nuteistajam gydytis nuo priklausomybės (tai 3 mėnesių ambulatoriniai užsiėmimai); padėti nuteistajam pagerinti savo gyvenimo kokybę, emocinę, psichinę bei fizinę būseną – 12 dienų motyvacinė-edukacinė programa; ir padėti nuteistajam formuoti sveiko ir blaivaus žmogaus gyvenimo įgūdžius – 12 mėnesių trunkanti narkomanų reabilitacija pagal specialią programą“.
Kitose įkalinimo įstaigose vykdomos įvairios mąstymo ir elgesio korekcinės programos, tokios kaip „Tik tu ir aš” (skirta suaugusių asmenų psichosocialinei terapijai), „EQUIP“ – sutrikusio elgesio nepilnamečių terapijai, veikia Priklausomybių gydymo centrai.
Dar viena mąstymo ir elgesio korekcinė programa SeNAT, skirta seksualinius nusikaltimus įvykdžiusių asmenų gydymui, taip pat orientuota į priklausomybių problemų sprendimą. Apsisprendę gyventi blaiviai nuteistieji įkalinimo įstaigose turi galimybę dalyvauti Anoniminių alkoholikų (AA) ir Anoniminių narkomanų (AN) grupių, dirbančių pagal Minesotos 12-kos žingsnių programą, veikloje, kurios įsteigtos visuose pataisos namuose.
Ginčai dėl metadono
Daugelyje užsienio šalių įkalinimo įstaigų nuteistiesiems, laisvėje vartojusiems narkotikus, taikoma metadono terapija. Kai kurie specialistai tvirtina, kad tokia praktika pasiteisina: kalinio (šiuo atveju – paciento) būklė tampa stabilesnė, mažiau rūpesčių jie pridaro ir juos prižiūrintiems darbuotojams.
Tačiau gydymas metadonu iki šiol kelia daug ginčų. Vieni tvirtina, kad ir be metadono nuteistasis gauna pakankamą medicininę pagalbą (jei tik jis pats to nori), kiti teigė, jog toks gydymas nėra efektyvus, pasmerkia kvaišalų vartotoją kančioms ir tik gydymas opiodiniais vaistais – metadonu – gali išgelbėti žmogų nuo abstinencijos sukeliamų skausmų.
Prieš gerą mėnesį KD įvyko apskrito stalo diskusija, kurios metu buvo aptartos metadono pakaitinės terapijos laisvės atėmimo vietose tęsimo galimybės su Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ ir kompetentingų institucijų ir organizacijų atstovais. Diskusijos metu buvo svarstyta, kiek asmenų galėtų būti gydoma pakaitine terapija, koks tokiam gydymui lėšų poreikis, problemos, susijusios su preparatų saugojimu, laikymu, nurašymu ir apskaita, licencijų, reikalingų papildomai medicininei veiklai gavimo galimybės, darbuotojų, galinčių teikti šias paslaugas, bei užtikrinti gydymo kontrolę problemos.
Teisė į pagalbą
Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“administracijos direktorė Jurgita Poškevičiūtė dalyvavusi Kalėjimų departamente surengtoje diskusijoje dėl narkomanų pakaitinio gydymo metadonu tęstinumo laisvės atėmimo vietų įstaigose, pasidžiaugė, jog pagaliau ir Teisingumo ministerija ėmėsi bent svarstyti, ką reikėtų keisti jai pavaldžiose įkalinimo įstaigose, kad ten pakliuvę nuteistieji gautų pakankamą medicininę pagalbą, tęstinį metadono gydymą. „Prieš trejetą metų Vidaus reikalų ministerija, jai pavaldžiose laisvės atėmimo vietose reglamentavo ir sėkmingai ėmė taikyti metadono terapiją, – sakė J. Poškevičiūtė. – Teisę tęsti pakaitinį gydymą realizuoja daugiau nei 90 procentų sulaikytųjų, kuriems toks gydymas reikalingas. Nebeiškyla tiek bėdų su priklausomybę nuo narkotikų turinčiais sulaikytaisiais, o ir pacientas nepasmerkiamas baisioms kančioms dėl abstinencijos.“
Panašios nuomonės yra ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Strategijos, stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjas Ernestas Jasaitis. „Įstatymai numato, kad gydymą metadonu, kaip ir kitas medicinines paslaugas, žmogus privalo gauti, nesvarbu ar jis laisvėje, ar atlieka bausmę kalėjime. Kad iki šiol ši paslauga nėra teikiama įkalinimo įstaigose, galbūt, lemia finansai ir griežtas šio preparato išdavimo ir laikymo reglamentas, – svarstė E. Jasaitis. – Metadonu gydyti gali tik licencijuotas personalas, be to, privalu įrengti specialias patalpas šiam preparatui laikyti ir jį išdavinėti“.
Sukelia priklausomybę
KD Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus ŽIV/AIDS ir ją lydinčių ligų prevencijos ir gydymo grupės vidaus ligų gydytojos Julijanos Rakickienės nuomone, gydymas metadonu nėra panacėja. „Šis opiodinis preparatas tinka vartojusiems heroiną, o į įkalinimo įstaigas patenka nemaža dalis tokių, kurie priklausomi nuo kitokios rūšies kvaišalų: amfetamino, kanapių, kokaino, – paaiškino gydytoja. – Gydymas metadonu nuo šių kvaišalų priklausomybės – neefektyvus. Gydant nuo priklausomybės heroino vartotojus, manau, metadoną galima naudoti tiek, kad jo pagalba heroinas būtų išvalytas iš organizmo, tačiau vėliau toks žmogus turėtų būti įtrauktas (ir, aišku, lankyti) kitas priklausomybės mažinimo programas, kad visiškai taptų „švarus“.
Pasak J. Rakickienės, prie metadono greitai priprantama – juk tai taip pat narkotikas, tik jo veikimo spektras kitoks: jis nesukelia euforijos, abstinencijos ir pan. „Visų mūsų medikų ir veikiančių specialiai narkomanams sukurtų reabilitacijos programų tikslas – išleisti į laisvę žmogų „švarų“, kad jis kiek įmanoma ilgiau nevartotų kvaišalų ir grįžęs į laisvę. Apskritai tokio ligonio gydymas turi tęstis visą gyvenimą, nes „narkotinė atmintis“ labai gaji, ji greitai atgamina buvusius pojūčius“. Medikės nuomone, į laisvę išleistas buvęs kvaišalų vartotojas, toliau privalo dalyvauti Anoniminių narkomanų (AN) grupių veikloje. „Bėda ne gydymo kokybė ar metodai, – tvirtino medikė. – Bėda, kad dar neužtikrinamas tęstinis gydymas išėjus į laisvę“.
Anot J. Rakickienės, nuo metadono sukeltos priklausomybės išsivaduoti yra dar sunkiau. „Mes bandome įžiūrėti tik gerąją šio preparato pusę – jis leidžia žmogui palyginus gerai jaustis, nesukelia haliucinacijų, – sako medikė, – tačiau, logiškai mastant, kodėl tuomet alkoholikams neduodame kiekvieną rytą po, tarkim, 10 gramų ruginukės ar spirito? Juk jie po to irgi jausis gerai.“
TIK FAKTAI:
Metadonas buvo pagamintas 1937 metais Vokietijoje.
Per JAV-Vietnamo karą 1965-1973 metais metadonas buvo duodamas kareiviams siekiant juos labiau valdyti.
Dar 2012 metais nuteistasis Kęstutis B. iškėlė ieškinį Lietuvos Valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo. Laisvėje šiam vyrui buvo užtikrintas gydymas nuo narkotinių medžiagų priklausomybės (gydymas metadonu), o įkalinimo įstaigoje šios medicininės paslaugos jis negavo. Pareiškėjas įsitikinęs, jog taip buvo pažeista jo konstitucinė teisė į gydymą, pažeista Europos pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 3 ir 14 straipsniai. Teismai iki šiol nepriėmė galutinio verdikto.
Heroino gramas įkalinimo įstaigose kainuoja iki 1500 litų – tai 7 kartus daugiau nei laisvėje.
Pernai į laisvės atėmimo vietų įstaigas pateko 2614 kvaišalų vartotojų.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
