J. Martikaitis plėtoti verslą pradėjo nesiskolindamas iš bankų. Net dabar, jei viską pradėtų iš naujo, įmonę kurtų nelįsdamas į skolas. „Dabar tai padaryti dar lengviau, atvertos visos rinkos. Kai pradėjome dirbti, dar buvo juntama didelė Vakarų baimė“, – prisiminė vadovas. Į „Garlitą“, veikusią nuo 1970 metų, J. Martikaitis atėjo 1994-aisiais pakviestas buvusio partnerio, su kuriuo kartu dirbo taip pat trikotažą gaminančioje įmonėje.
Darbą „Garlita“ pradėjo turėdama tik dvi pasenusias gamybos mašinas. „Siuvome po truputį, mažą kiekį. Būdavo taip: sumoki žmonėms atlyginimą, o pačiam nieko nelieka, važiuoji pas mamą skolintis ir lašinių prašyti. Kaip studijų laikais“, – nusijuokė pirmuosius veiklos metus prisimindamas J. Martikaitis.
Kur yra Lietuva?
Pirmieji partneriai iš Vakarų „Garlitos“ kelyje atsirado netikėtai. „Atrodo, 1999 metais leidinio „The Economist“ žurnalistai lankėsi Lietuvoje ir rašė, kaip čia atsigauna pramonė, kuriasi verslas. Atvyko jie ir į „Garlitą“. Tada pasirodė nedidelis straipsnelis, jį perskaitė mūsų būsimi partneriai“, – pasakojo J. Martikaitis.
Tuomet vienos Didžiosios Britanijos trikotažo kompanijos vadovas paskambino į „Garlitą“ ir pirmiausia paklausė, kur yra Lietuva.
Investuotojui iš užsienio „Garlitos“ darbuotojai nubraižė žemėlapį, padėjo jame tašką, kur yra Lietuva ir kur reikia atvykti. Sukirtę rankomis įmonės darbuotojai iš užsienio gavo nors ir ne pirmos jaunystės, tačiau kur kas modernesnes nei turimos gamybos mašinas, važiavo mokytis jomis dirbti. „Paskui patys ėmėme pirkti po vieną, kitą, kartais po dvejas stakles per metus sugebėdavome įsigyti. Dabar visi įrenginiai yra mūsų, pirkti už uždirbtus pinigus“, – džiaugėsi vadovas.
Bankams durys uždarytos
„Garlitos“ plėtra, įrenginių, staklių pirkimas, naujų pastatų statyba – viskas vykdoma iš tų lėšų, kurias įmonė uždirba. „Žinoma, galima pasiskolinti iš bankų, pradėti greitai veikti, tačiau tokiu atveju privalai turėti garantuotą rinką ir pirkėją. Kitu atveju privalai skaičiuoti, – aiškino J. Martikaitis. – Pavyzdžiui, tavo pelno marža yra 10 procentų. Iš jų 6 procentus turi atiduoti bankui, 4 procentai liktų, tačiau tai rizikinga, nes visuomet būna nenumatytų išlaidų. O jeigu nesugebėsi bankui sumokėti kas mėnesį, jis pasiims įrenginį arba paskelbs bankrotą.“
Anot direktoriaus, geriau mažiau, bet už savus pinigus. „Geriau ne bankui atiduoti dalį savo pelno, o mokėti darbuotojams didesnius atlyginimus“, – tikino jis. 2011 metais „Garlita“ įrenginiams ir plėtrai skyrė 2 milijonus litų, įsigijo naujų gamybos mašinų, suteikiančių galimybę kurti įvairesnių audinių, įvairesnių mezgimų.
Megztiniai nuo uodų
„Garlitos“ gaminami drabužiai tarsi paimti iš fantastinių pasakojimų – tai megztiniai, atsparūs pjūviams, ugniai, drėgmei ir dėmėms, atbaidantys vabzdžius, apsaugantys nuo ultravioletinių spindulių, bakterijų.
J. Martikaitis (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo
Lietuvoje „Garlita“ parduoda labai mažai savo kuriamų drabužių ir prekiauja jais tik keliose nedidelėse parduotuvėse. „Lietuvis pirkėjas dažniau renkasi atvežtinius didžiuosiuose prekybos centruose parduodamus drabužius, mažiau dėmesio kreipia į ilgaamžiškumą, žaliavą. Tačiau ir Lietuvoje pirkėjų yra, pavyzdžiui, internetu gauname daug laiškų, kuriuose klausiama, ar galima nusipirkti vieną ar kitą drabužį“, – aiškino J. Martikaitis.
400 procentų antkainis
„Garlita“ yra bandžiusi savo produkciją pasiūlyti prekybos milžinams. Tačiau nesusitarta. „Mūsų klausia, ar galime pateikti drabužių, kurių kaina būtų 3 JAV doleriai, nes už tokią kainą jų gaunama iš Kinijos. Mes tokios kainos pasiūlyti negalime. Vien žaliava drabužiui siūti kainuoja 4,5 dolerio, – sakė direktorius. – Nenorime nuleisti išsikeltos kartelės ir gadinti pelnyto vardo gamindami pigiau, prastindami kokybę, taupydami žaliavas.“
„Garlitos“ siuvėjos (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Kur kas sunkiau „Garlitai“ sekasi rasti gerų specialistų. Valstybė skatina jaunimą studijuoti moderniąsias technologijas ir pan., kasmet vis mažiau studentų renkasi lengvosios pramonės srityje reikalingas profesijas. „Ir profesinės mokyklos vis mažiau parengia siuvėjų, todėl kartais dirbti priimame net nemokančius siūti. Apmokome patys“, – pasakojo J. Martikaitis.
Skatina darbščiausius
Itin įdomi J. Martikaičio nuomonė apie darbuotojų skatinimą. Anot jo, įmonėje neturėtų būti taip, kad visi tos pačios kategorijos darbuotojai gautų vienodą atlyginimą. „Vienas dirba daugiau, stropiau, geriau, kitas prasčiau, dažniau daro pertraukas. Turime iš Anglijos atvežtą apskaitos sistemą, ji padeda matyti, kiek dirba kiekvienas darbuotojas“, – pasakojo „Garlitos“ darbuotojas.
„Garlitos“ siuvėjos (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Kiekviena siuvant drabužį atliekama operacija turi kodą ir kainą, tad po savo pamainos darbuotojai pamainos viršininkui palieka lapelius, kur užrašyta, kiek ir kokių operacijų atliko. Mėnesio pabaigoje paaiškėja, kuris iš darbuotojų dirbo ypač stropiai, kuris dažniau tinginiavo. Dirbantieji stropiausiai papildomai skatinami, o tie, kurie pasiuvo mažiau nei numatyta norma, gauna mažesnį atlygį. „Mokėti vienodai labai gerai ir prasčiau dirbantiems darbuotojams būtų neteisinga. Ši sistema puiki, nes darbuotojai skatinami stengtis, dirbti ir gauti didesnį atlyginimą“, – aiškino J. Martikaitis.
Reikia paramos
Anot „Garlitos“ vadovo, šiandien Lietuvos pramonei reikėtų daugiau paramos iš valstybės, tačiau kol kas valdžia verslininkų prašymų negirdi.
„Netrukus baigsis Europos Sąjungos (ES) skirtos paramos įsisavinimui skirtas laikas. Per kokius 6 metus Lietuvai buvo skirtas ne vienas milijardas. Kur naujos gamyklos, naujos darbo vietos? Visos lėšos nukeliavo mokymams ir panašiai, – peikė ES paramos skirstymą verslininkas. – Negi mūsų žmonės buvo tokie kvaili, kad 6 metus juos reikėjo mokyti? Už gautus pinigus reikėjo statyti gamyklas, eksportuoti produkciją. Juk vienai gamyklai, tokiai kaip mūsų, reikia apie 25 milijonų litų. Žiūrėkite, kiek buvo galima sukurti naujų darbo vietų, pramonės objektų, kurie valstybei duotų naudą.
FAKTAI: „Garlita“
Pradėjusioje veikti „Garlitoje“ dirbo 8 darbuotojai, dabar įmonėje pluša 148 specialistai
2011 m. „Garlita“ į naujus įrenginius ir plėtrą investavo 2 mln. litų
97 proc. „Garlitos“ gaminamos produkcijos eksportuojama į užsienį
Didžioji dalis „Garlitos“ gaminių vežama į Didžiąją Britaniją, Švediją, Daniją, Vokietiją, Norvegiją
2008, 2009, 2010 metais „Garlita“ gavo „Lietuvos metų gaminio“ aukso medalius už sukurtus inovatyvius megztinius.
