„Vilniuje gyvenome mažame, 51 kvadratinio metro bute. Kadangi pagausėjo mūsų šeimyna, suplanavome praplėsti valdas. Pradėjome ieškoti namo, už miesto radome variantą. Išplanavimas, kvadratūra, vieta mums labai patiko, tad mes viską suplanavome ir galiausiai persikėlėme. Dabar Vilnių aplankome truputį rečiau“, – apie naujuosius namus naujienų portalui tv3.lt pasakojo A. Martinėnas.
Anksčiau namus turėjęs Ispanijoje, vyras tikina, kad persikėlęs į 180 kvadratinių metrų namą turi iš naujo išmokti daryti kai kuriuos buitinius dalykus, kurių padaugėjo. O iššūkiai iškritus sniegui – naujakuriams tik didesni.
„Dabar važiuojame pirkti sniego kastuvą, – juokiasi jis. – Niekur neradome, todėl dabar iš Vilniaus važiuojame į Raseinius, nes mums tai be proto reikalinga prekė. Dabar sninga, bijome, kad paskui iš savo namų negalėsime niekur pajudėti. Mums būtina turėti.“
Nors vyras mieste gyveno bene visą savo gyvenimą, sostinės gyvenimas nuo jo minčių dabar kiek nutolęs.
„Vilniaus šurmulio tikrai nepasiilgstu, – tikina jis. – Kadangi dirbu su muzika, man galvoje to šurmulio tikrai užtenka. Tuo pat metu pas mane vaikai išdykauja, šuo loja. Jei noriu kažkokio baliaus, 20 minučių pavažiuoju ir jau esu centre. Iš tikrųjų iš užmiesčio dar greičiau į Vilnių atvažiuojame nei kad iš ten, kur anksčiau gyvenome. Ten visad strigdavome spūstyse, o dabar per aplinkkelį galime pasiekti bet kurią VIlniaus vietą.“
Namais patenkinti
Vudis taip pat prabilo ir apie tai, kaip pasikeitė jo ir šeimos gyvenimas persikėlus į erdvesnius namus.
„Skirtumas tas, kad dabar prie namų daugiau veiklos – reikia tai sniegą pakasti, tai patvarkyti, tai pavalyti. Žmonai tenka daugiau kvadratų namuose tvarkyti. Dabar atsirado truputį daugiau namų ruošos, bet, kai susitvarkai, tą tvarką belieka tik palaikyti. Aišku, aš ir vaikai viską apkuičiame, bet tą naują buitį bandome prisijaukinti“, – šypteli vyras.
Pašnekovas tikina nesitikėjęs, kad prie naujų namų taip greitai pripras ne tik jis pats, bet ir du jo mažamečiai sūnūs.
„Žmona man rodo liuksą, yra tikrai patenkinta naujais namais. Kadangi turime du vaikus ir gyvenome dviejų kambarių bute, mes keturiese miegodavome viename kambaryje. Dabar jie jau ūgtelėjo ir gali pasidžiaugti, kad dabar kiekvienas turi savo kambarį. Aš pats turiu įsirengęs sporto salę, ten pat ir garso studiją. Iš esmės aš iš namų mažai kur važiuoju – visi atvažiuoja pas mane kažką veikti“, – sako jis.
„Gaunasi, kad ir darbas, ir gyvenimas vienoje vietoje. Kol kas esame labai patenkinti. Namas šiltas, ekonomiškas – vieni pliusai“, – pridūria A. Martinėnas.
Vudžiui nė motais kylančios restoranų ir kavinių kainos. „Visiškai absoliučiai juose nesilankau, nusipirkau grilį, todėl gerai sutaupau. Nusipirkom su Grūdu visą paršą, pasidarėm mėsytės, pavydėtų bet kas“, – pasakoja nuo projekto „Kelias į žvaigždes“ laikų su Algirdu Grudinskiu-Grūdu besibičiuliaujantis Vudis.
„Mes netgi pradėjome reguliuoti katilą, kad ekonomiškiau gyventume. Žinoma, tikrai labiau susitaupo pinigai. Iš esmės didžiausią sąskaitą mokame už elektrą ir, turbūt, šiukšlių išvežimą“, – tikina jis.
O ar pats Vudis su šeima – gamtos žmonės, planuojantys prie namų įsirengti didelį sodą?
„Esu grynas miestietis, nelabai tas gamtos žmogus. Tačiau dabar persikėlėme atokiau nuo miesto ir ta gamta šalia – čia pievos ir savi medžiai. Šie dalykai vis vien duoda kažkokį džiaugsmą. Be gamtos – niekaip, juk užsidarę nebūsime visą laiką“, – tikina pašnekovas.
