Kaltinimai, girtaujantys tėvai, ašaros ir barniai – tokia vaiko teisių apsaugos specialistų – budėtojų darbo kasdienybė. Jie Panevėžio apskrities vaikų teises gina ir užtikrina nedarbo valandomis, poilsio ir švenčių dienomis.
Pagrindinė priemonė – telefonas
Naujienų portalo JP žurnalistai vieną savaitgalį prisijungė prie budėtojų ir stebėjo jų darbą.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniai skyriaus vyr. specialistės-budėtojos Inga Savickienė ir Irina Tvarijonienė pagrindine savo informacijos priemone įvardina – telefoną.
„Būtent juo dažniausiai skambina policijos budėtojai ir informuoja apie įvykius, kuriuose yra nepilnamečių asmenų. Sureaguoti ir nuvykti į įvykio vietą turime per vieną valandą visoje apskrityje. Tad operatyvumas ir greita reakcija mūsų darbe būtini“, – pasakojo budėtojos.
Pasitiki policijos pareigūnais
Tą budėjimo naktį telefonas suskambo kone vidurnaktį 23.05 val. Policijos pareigūnai budėtojas informavo apie gautą iškvietimą Panevėžio mieste, kur įvyko konfliktas tarp nepilnamečio ir neblaivios mamos bei jos draugių.
Dar vykdamos į įvykio vietą budėtojos pasakoja, kad dažniausiai tenka vykti ten, kur girtaujama ir tėvai neprižiūri vaikų. Kadangi kelionė netolima, daugiabučio namo kieme pamatome policijos automobilį ir budėtojos neabejoja, kad atvyko teisingu adresu.
„Policijos pareigūnai mus pasitinka, palydi ir saugo. Mes neturime jokių specialių priemonių, kad esant reikalui galėtume apsisaugoti ar apsiginti, todėl policininkai būna mūsų angelai-sargai. Su kai kuriais jau taip susidirbę, kad iš pusės žodžio ar žvilgsnio suprantam, kaip elgtis ar suvaldyti situaciją“, – džiaugėsi pareigūnų apsauga I. Savickienė.
Aplinka niūri
Niūriais, aprašinėtomis sienomis ir ne pačiu maloniausiu kvapu pasitinkančiais laiptinės laiptais lipam aukštyn. Tik įėjus šviesa įsijungia, toliau – aklina tamsa. Laimei, budėtojos turi žibintuvėlį ir bent jau galime matyti, kur lipame.
Aukštų durys į bendrus koridorius užrakintos, taip nesėkmingai pabandome atidaryti beveik visas, tačiau iš viršaus su keiksmais pasigirdęs klausimas „Ei, kas čia?“ jaukumo nepriduoda. Durys visur užrakintos, tad paspartiname žingsnį ir lipame žemyn.
„Reikia kviestis pareigūnus, kad pasitiktų“, – nusprendžia budėtojos ir jau po akimirkos išgirstame prasiveriančias aukšto duris. Policijos pareigūnai iškart nupasakoja situaciją, kad bute likę tik sūnus ir mama, kurie tarpusavyje konfliktuoja.
Pasitiko alkoholio kvapas
Užėjus pirmiausia pasitinka netvarka ir alkoholio kvapas. Sienos remonto čia nematę, ko gero, nuo pat namo statybos laikų, o pelėsio tiesiog nėra kam nuvalyti. Mažyčiame kambarėlyje vietos tiek, kad sunkiai gali sutilpti du žmonės.
Tačiau ant nediduko stalo vietos litriniam svaigalų buteliui užtenka, kaip ir didžiuliams tuščių butelių pilniems maišams pasienyje. Netrukus pilnametystės sulauksiantis vaikinas ima pasakoti, kodėl ir kaip kilo konfliktas.
Motina kaltės nejaučia
Viena budėtojų skuba kalbėti su vaiku, kita – su viskuo nepatenkinta ir vaikui vis priekaištaujančia motina. Deja, bet neblaivi moteris jokios kaltės dėl konflikto neįžvelgia ir tik pasakoja, koks neva niekam tikęs jos sūnus. Vis įsižiebiantį motinos ir sūnaus konfliktą budėtojos kaskart ramiai ir kantriai numalšina ir pildo dokumentus.
Vaiko teisių gynėjos iškart informuoja motiną, kad pilnametystės dar nesulaukęs vaikas likti tokioje aplinkoje negalės. Deja, bet neblaivi moteris tik pasiūlo vaikui rinktis daiktus ir važiuoti, o kur ir kokia kryptimi – belieka pasirinkti.
Veža į saugią aplinką
Pakalbėjus su vaikinu nuspręsta skambinti seneliui ir saugios nakvynės vaikui ieškoti ten. Susidėjęs būtiniausius daiktus, vaikinas nuvežamas pas senelį.
VTAS specialistės apžiūri ar viskas jo namuose gerai, ar asmuo priimantis vaiką blaivus ir paaiškinę, kad anūku turės pasirūpinti visą savaitgalį, iki darbo dienos, kada mama apsilankys Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, palinkėję ramios nakties budėtojos išvyksta.
„Tai labai paprastas ir ramus įvykis, lyginant su tuo, su kuo tenka susidurti. Ir vaikas jau didelis, tad galima tartis, kalbėtis, išklausyti jo nuomonę“, – sakė budėtojos.
Pasiteiravus, kodėl buvo nuspręsta vaikiną išvežti pas senelį, specialistės sakė:
„Visada stengiamės, kad vaikai iš nesaugios aplinkos kuriam laikui patektų pas pažįstamus, giminaičius, o ne pas svetimus žmones. Taip vaikams ir ramiau, ir streso tokiose situacijose mažiau. Pas budinčius globotojus ar į vaikų globos namus vaikai vežami tik tuo atveju, kai nėra kur jų palikti ir kas su jais pabūna, kada saugios aplinkos jiems užtikrinti negali jokie artimieji, giminaičiai ar emociniais ryšiais susiję asmenys.“
Šeimos jau žinomos
Su socialinius sunkumus patiriančiomis šeimomis Panevėžio miesto socialinių paslaugų centre I. Savickienė dirbo 13 metų. Į Vaiko teisių apsaugos tarnybą moteris atėjo dirbti po reformos, 2018 metų viduryje, kai buvo įsteigti budėtojų etatai.
Panaši darbo patirtis ir I. Tvarijonienės – ji socialine darbuotoja dirbo 10 metų. Moterys sako, kad problemų turinčios Panevėžio miesto šeimos joms puikiai žinomos.
„Dažniausiai tenka vykti į jau žinomas šeimas, kur situacija ilgai nesikeičia, tačiau tokiomis situacijomis dažniausiais rūpinasi atvejo vadybininkai arba socialiniai darbuotojai. Mes vykstame tada, kai šeimoje kyla konfliktai, gaunami pranešimai apie įtariamus vaiko teisių pažeidimus, smurto atvejus. Šiuo atveju, šeima taip pat žinoma“, – sakė naujienų portalui JP I. Savickienė ir teigė, kad dabar vaiko likimu domisi dieniniai VTAS darbuotojai.
Ieško giminaičių
Pasak budėtojų, visada pirmiausia išsiaiškinamos visos įvykio aplinkybės, būtinai pasikalbama su vaikais, sužinoma, ar nereikia medicinos pagalbos. Dažniausiai randami giminaičiai ar kiti artimais ryšiais susiję asmenys, kurie sutinka laikinai pasirūpinti vaikais ir priglausti juos savo namuose, jeigu toks poreikis yra.
„Tačiau, – pripažino abi moterys, – pasitaiko ir liūdnų atvejų, kai reikia vežti vaikus į globos ar į gydymo įstaigas, kai yra poreikis suteikti jiems būtiną medicininę pagalbą.“
Vaiko teisių apsaugos specialistai – budėtojai, atvykę pagal gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems bei geriausiems jo interesams, išklauso vaiką, gebantį reikšti savo pažiūras tiesiogiai, o jeigu to padaryti neįmanoma, – per atstovą pagal įstatymą ir priima sprendimą, atsižvelgiant į vaiko norus, jeigu tai neprieštarauja paties vaiko geriausiems interesams.
