Iš Lietuvos – tiesiai į Baltarusiją
Šiemet varžybos dėl įvairių incidentų kiek užtruko – apdovanojimai vyko gerokai po 23 valandos, tačiau varžybos, priešingai nei 2018 m., baigėsi. Pernai Gediminas Ivanauskas padarė klaidą, jo „Nissan 200SX“ palindo po trasą juosiančiais atitvarais bei juos sugadino taip, kad toliau važiuoti būtų pavojinga – varžybos buvo nutrauktos.
Šiemet Gediminui varžybos susiklostė sėkmingiau: jis sėkmingai kvalifikavosi, tačiau jau pirmajame porinių važiavimų „Top 32“ etape pralaimėjo dvikovą svečiui iš Estijos Ao Vaidai. Tačiau varžybų savaitgalis jam toli gražu nesibaigė – tiesiai iš Palangos jis su komanda išvyko į Baltarusiją, kur jau šeštadienio popietę laukia kitos varžybos.
Įspūdingų pasirodymų netrūko nei kvalifikaciniame etape, nei poriniuose važiavimuose. Tas pats G. Ivanauskas panašioje vietoje kaip ir pernai užpakaline automobilio dalimi pajudino atitvarus, tačiau tai jo iš vėžių neišmušė ir jis sėkmingai baigė važiavimą.
Renginio vinis – netikėtumai
Nuostabius vaizdus žiūrovams kvalifikaciniame etape dovanojo bent keliolika šoninio slydimo varžybų dalyvių, o kiekvienas porinis važiavimas kėlė vis didesnes ovacijas. Kartais – iš apmaudo, pavyzdžiui, kai Pauliaus Petraičio BMW 3 (E46) reduktorius sprogo viduryje trasos ir automobilis iš jos, palikdamas alyvos žymę, buvo išstumtas rankomis.
Žiūrovų apmaudo netrūko ir „Top 8“ kovoje, kur vieno geriausių Lietuvos drifterių Andriaus Vasiliausko 1000 AG pasiekiantis BMW 3 (E92) variklis pačioje važiavimo pradžioje tiesiogine to žodžio prasme suplėšė iš anglies pluošto pagamintą kardaninį veleną. Jo detales kurį laiką iš trasos rankiojo teisėjai bei komentatoriai.
Netikėtumai yra šoninio slydimo varžybų kasdienybė – nors favoritus čia galima numanyti, tačiau techniniai nesklandumai, dalyvių klaidos ir kiti nutikimai labai dažnai sujaukia visas išankstines prognozes. Taip ne kartą nutiko ir „Gera Dovana Drift“ varžybose.
Pavyzdžiui, Donato Macpreikšo ir esto Henrio Kivimagi kova truko keliolika minučių. Pirmojo važiavimo metu D. Macpreikšo automobilio galinė padanga buvo numontuota trasoje ir teisėjai, atsižvelgdami į reglamentą, neleido jos pripūsti. Tačiau H. Kivimagi nenorėjo gauti techninės pergalės dėl tokios varžovo nesėkmės ir prašė, kad lietuvis važiuotų maksimaliu pajėgumu bei sutiko leisti jam tą padangą pripūsti. Estas užsidirbo daugybę lietuvių žiūrovų ovacijų, tačiau pakartotinėje kovoje vis tiek įrodė savo pranašumą prieš D. Macpreikšą.
Nors dangus temo, o oras – šalo, žiūrovai iš šoninio slydimo varžybų nesitraukė – kuo toliau, tuo buvo įdomiau. O kulminaciją varžybos pasiekė, kaip ir priklauso, finalinėse kovose – visiškoje tamsoje, dalį trasos apšviečiant galingu žibintu, drifteriai nepabijojo važiuoti maksimaliu greičiu ir smarkiai rizikuodami – pavyzdžiui, estas M. N. Tultsas finalines kovas įveikė automobiliu, kuris, kaip sakė pats, „praktiškai neturėjo stabdžių“. Tai nesutrukdė konkuruoti su vienu geriausių Lietuvos šoninio slydimo meistrų B. Čirba, tačiau stabilus ir užtikrintas ukmergiškio važiavimas jam atnešė dar vieną pergalę.
Tai antroji iš eilės B. Čirbos pergalė Lietuvos drifto čempionate, jis yra užtikrintas 2019 m. sezono „Pro“ lygos lyderis.