„Šiaip kruša nėra jokia naujiena bet kurį vasaros mėnesį, tačiau vasarą ji dažniau krinta iš pavienių aukštų audros debesų. Tada ir batvinių lapai lieka skylėti, ir kviečiai išmušti, arba kokia kita panaši bėda gali ištikti. Šį kartą krušos kilmė kiek kita – labai jau bjaurūs, vėsūs orai buvo.
Orai apskritai ir debesys danguje labiau priminė vėlyvą rudenį ar itin ankstyvą pavasarį: buvo žemi, pilki, dangumi plaukė labai greitai, visai kaip rudenį. Matyt, net tokių palyginti neaukštų debesų aukštyje buvo išties šalta (ką patvirtina ir mus supantys vėsūs orai), tad ir krušos ledukams susidaryti nebuvo sunku“, - pasakojo Naglis Šulija.