Brangiausias pasaulyje naftos verslo plėtros projektas Kazachstano Kaspijos jūros regione sustabdytas penkeriems mėnesiams. Tai atsitiko dėl Kazachstano vyriausybės ir naftos perdirbimo įmonių konsorciumo, įgyvendinančio šį projektą, konflikto.
Pasak analitikų, konfliktas atitolins naftos tiekimą pasaulio rinkoms iš Kazachstano iki 2007 metų. Tai yra antras tokio pobūdžio ginčas, prognozuojama, kad jis paveiks didžiausių pasaulio investuotojų sprendimus bei dar labiau sugadins ir šiaip sudėtingą buvusiųjų sovietinių respublikų, besitęsiančių nuo Europos iki Kinijos, investicinį klimatą.
Praėjusių metų gruodį konsorciumas, į kurį įeina naftos perdirbimo kompanijos "Shell", "Total Exxon Mobil" ir "Agip", pateikė Kazachstano vyriausybei multimilijardinį planą dėl naftos sektoriaus plėtros per ateinančius dešimtį metų. Konsorciumas, jau išleidęs 3 milijardus JAV dolerių, planuoja pridėti dar 20 milijardų, kad naftos gavyba minėtame regione per dešimtį metų pasiektų 1,2 mln. barelių.
Kazachstano pusės derybininkai teigia, kad konsorciumas laiku neįvykdė pradinio plano, todėl vyriausybė atsisakė palaikyti jo plėtrą, nebent konsorciumas sumokėtų baudas, siekiančias šimtus milijonų dolerių.
Pasak šaltinių, konsorciumas atsisako vykdyti tokius reikalavimus, nes uždelsta esą dėl kilusių techninių nesklandumų, o įmonės dėjusios visas pastangas įvykdyti produkcijos tiekimo sutartyse numatytus įsipareigojimus.
Dėl šių priežasčių 2003 metų vasarą, kai ir turėjo būti vykdomi darbai, jie buvo sustabdyti (šiaurinė Kaspijos jūros dalis žiemą užšąla).
Šaltiniai pažymi, kad konsorciumas savo galutinį pasiūlymą pateikė birželio 28 dieną. Energetikos ministras Vladimiras Školnikas atmetė susitikimo prašymą, per atstovą jis pranešė, kad susitarimą bus galima pasiekti netrukus.
Pagal turimas žinias, abi pusės svarsto kreipimosi į arbitražą galimybę. Vakarų šalių teisininkai prognozuoja, kad persvara būsianti naftos perdirbimo įmonių pusėje.
Praėjusį rudenį dėl konflikto buvo sustabdyta 3,5 mlrd. JAV dolerių investicija į antrą pagal dydį šalies telkinį Tengizo regione. Tuomet kompanijos "ChevronTexaco" ir "ExxonMobil" ginčijosi su Kazachstano vyriausybe dėl finansavimo. Darbai buvo atnaujinti preliminarios sutarties pagrindu, tačiau kalbos dėl finansavimo problemų dar netyla.
Vieno pareigūno teigimu, plėtra minėtame regione per trejus metus turėtų padidinti naftos gavybą nuo 260 tūkst. iki 415 tūkst. barelių per dieną.
Kazachstano valdžios atstovų vertinimu, valstybės ištekliai siekia 9-13 mlrd. barelių aukštos kokybės žalios naftos ir ji yra penkta pagal išteklių dydį pasaulyje. Apskaičiuota, kad Tengizo srities ištekliai siekia 6-9 mlrd. barelių.
Tikimasi, kad naftos telkiniai padės Kazachstanui, turinčiam apie 15 milijonų gyventojų, įsiveržti į didžiausias pasaulio naftos eksportuotojų rinkas ir pasiūlyti po 3 mln. barelių per dieną.
Tačiau kazachai ir šalies vyriausybė mano, kad sutartys su didžiausiomis pasaulio naftos perdirbimo kompanijomis yra neteisingos Kazachstano atžvilgiu.
Naftos verslo atstovų nuomone, naftos gavyba didžiausiuose telkiniuose yra sudėtinga ir daug kainuoja, todėl šiuos telkinius sovietinė valdžia ir perleido, mat buvo atrasti lengviau prieinami klodai Sibire ir Azerbaidžane.
dpa-ELTA