Bergždžias užsiėmimas ieškoti kaltų dėl to, kas atsitiko ir dėsningai tęsis pasaulio ir ypač Lietuvos naftos rinkoje, nes viskas daugmaž aišku: netikėtai prieš šventes šoktelėjus naftos kainai tarptautinėje rinkoje, operatyviai pabrango degalai ir Lietuvoje. Mums tai buvo itin skausminga, idant nuo sausio 1 d. iki Europos Sąjungos nustatyto minimumo teko padidinti dyzelino akcizą. Tai reiškė tik tiek, kad dyzelino kaina, palyginti su ta, kuri Finansų ministerijos rugsėjį buvo pranašauta 12 ct/l aukštesnė, pakilo 65-70 ct/l.
Ūkio kraujas
Kol pasaulis dar tik pradeda gyventi „žaliau“, lieka visada aktualus vienas paprastas dėsnis: brangsta nafta – brangsta viskas: elektra, komunalinės paslaugos, keleivių ir krovinių vežimas, duona kasdienė ir sviestas ant jos. Kitaip tariant, viskas. Tik laiko klausimas, kada ir kokiais tempais visa tai skleisis popieriuje – Kainų komisijų nutarimuose ir prekių etiketėse.
Jau turbūt nė nereikia priminti mitologizuotosios duonos pasakėlės apie grūdo kelionę nuo dirvos iki stalo. Tai – klasikinė logistikos grandinė (dar juk reikia pridėti prieskonius, darbo jėgos kainą ir t.t.), kurioje visą laiką dalyvauja naftos produktų šeriamas transportas ir elektros bei šilumos energijos gamintojai.
Aiškindamiesi rimtomis priežastimis, bet veikiausiai įbauginti Konkurencijos tarybos pastaraisiais metais grasinimų bausti už kartelinius susitarimus, ekonomika.lt vaizdo konferencijoje atsisakė dalyvauti maisto pramonės atstovai. Maža to, pokalbiuose telefonu jie garantavo, kad dėl energijos (dyzelino ir elektros) brangimo nei duona, nei pienas nebrangs: „Artimiausiu metu kainų nedidinsime, kompensuosime savo lėšomis“ (Linas Sasnauskas, AB „Pieno žvaigždės“ vykdantysis direktorius); „Apie tai kalbėti nesu pasirengęs“ (Edgaras Zumaras, UAB „Fazer kepyklos“ generalinis direktorius). Tačiau... „Pirmieji tikrai to nedarysim, nes didžiulė konkurencija, tačiau duona turėtų brangti. Gal ne tiek dėl dyzelino, kiek dėl to, kad nuo sausio tarptautinėje rinkoje labai pabrango grūdai. Nors ir logistikos išlaidos duonos savikainoje sudaro didelę dalį“ (Andrius Kurganovas, UAB „Biržų duona“ generalinio direktoriaus pavaduotojas).
Taigi, brangs, brolyčiai, tikrai brangs. Gal ne po savaitės, bet tikrai netrukus, kai visi jau savo kailiu bus patyrę tikrąjį degalų kainų augimo poveikį, juolab kad antkainius veikiausiai didins ir prekybininkai, kurie neretai patys vežasi prekes.
Valstybinis cinizmas
Metų ir dešimtmečių sandūra dar labiau paryškino skausmingą išvadą: Lietuvos valstybės ir jos gyventojų pajamos ir išlaidos vis akivaizdžiau dėliojasi parabolės principu: kuo daugiau pajamų gauna valstybė, tuo labiau skursta jos gyventojai. Maža to, valstybė toliau gilina konfliktą tarp fizinių ir juridinių asmenų, t.y. tarp verslo ir gyventojų.
Štai paprastas pavyzdys iš Lietuvos automobilių degalų rinkos. Vyriausybė nuo 2011 m. sausio 1 d. nustatė akcizą dyzelinui tokį, koks yra nustatytas minimumas visoms ES šalims. Benzino akcizas, nustatytas dar liūdnos atminties Seimo „naktiniame posėdyje“ 2009 m. išvakarėse, ES minimumu taps tik 2015 metais. Didžiausiam Lietuvos turtui - žmogui – Vyriausybė nustatytas, o Seimo palaimintas benzino akcizas 21 proc. viršija ES minimumą. Tuo Lietuva, be abejo, ir vėl stebina uolumu, žengdama visos Europos priešakyje.
Finansų ministrės netgi oficialiai išsakyta logika paprasta ir ciniška: dyzeliną naudoja daugiausia verslo įmonės, ypač vežėjai. Šio kuro buvo daug įvežama iš užsienio ir nelegaliai parduodama Lietuvoje, todėl būtų logiška jo kainų pernelyg nedidinti, bent jau neviršyti tų, kokiomis prekiaujama kaimyninėse šalyse. Tuo tarpu benziną perka daugiausia vietos gyventojai. Jų automobilių bakai nėra tokie talpūs, kad apsimokėtų važiuoti už valstybės sienos ir piltis pigiau, todėl valstybės biudžetą reikėtų pildyti pirmiausią jų sąskaita. Mat automobilis – tai prabangos daiktas, be kurio galima ir apsieiti.
Grobuoniškas ministerijos požiūris į gyventojus dar ryškesnis tuo, kad gyventojai, už benziną mokėdami vieną didžiausių Europoje kainų, juk neatgauna daugiau nei penktadalio šių degalų kainos, kurį sudaro PVM, nes ši procedūra taikoma tik juridiniams asmenims.
Kaimynai racionalesni
Lukas Vosylius, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas, tik dar kartą pakartoja seną tiesą: daugiausia akcizų skirtumas lemia tai, kad Latvijoje tos pačios „Orlen Lietuva“ pagamintas benzinas praėjusių met pabaigoje buvo 40 ct/l, o šiemet nuo sausio, panaikinus mokestines lengvatas biopriedams ir 1 proc. padidinus PVM, - apie 30 ct/l yra pigesnis negu Lietuvoje.
Kita priežastis, anot L. Vosyliaus, yra tai, kad Mažeikių gamykla bazinį benziną latviams parduoda beveik 10 ct/l pigiau, negu lietuviams. Mat Latvijos vyriausybė savo verslininkams yra sudariusi daugiau galimybių importuoti degalus iš įvairių šaltinių, o Lietuvos degalinių operatoriai tokių gali įsivežti tik dešimtadalį. Todėl anot Žilvino Šilėno, Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperto, lietuviai turi gerokai mažiau galimybių sudaryti konkurenciją degalų gamybos ir didmeninės prekybos monopolininkui. Tiesa, jau kalbama, kad latvių pavyzdžiu netrukus pagaliau paseks ir mūsiškė Vyriausybė – vis 3-4 ct/l turėtų nukristi nuo mažmeninės benzino ir dyzelino kainos.
Apskritai, anot Ž. Šilėno, visa akcizų politika yra ciniška, nes šiuo mokesčiu užkraunamos aplinkai arba sveikatai žalingos, tačiau kasdien arba dažnai vartojamos prekės: alkoholis, tabakas ir naftos produktai. Pastarųjų apmokestinimas logiškai būtų pateisinamas tuo atveju, jei organiniam kurui būtų pakankamai alternatyvų. Tačiau šiandien nafta ir jos produktai – tai pirmiausia ekonomikos kraujas, be kurio gyvenimas sustotų. Dar liūdniau, kai šiuo mokesčiu, dargi padidintu iki rekordinių aukštumų, savo pačių išrinktos valdžios yra apkraunami žaliąja energija nepasižyminčios ES valstybės gyventojai. Nepanašu, kad šį „naktinį sprendimą“ būtų norima atšaukti – vis dėlto tai garantuotos ir tikrai nemenkos valstybės biudžeto pajamos.
Kas paskui?
Šviesesnis rytojus naftos produktų vartotojams vargu ar išauš. Pasak Ž. Šilėno, prognozuoti naftos kainų tendencijas – labai nedėkingas ir mažai prasmingas darbas, tačiau ilgalaikes perspektyvas nuspėti nesunku. Atsigaunant ekonomikai, didėja ir naftos bei jos produktų paklausa. Vadinasi, kils ir jos kainos tarptautinėje rinkoje. Pirmasis naftos produktų kainų tendencijų veiksnys – žaliavos, t.y. naftos, kainos. Kitas veiksnys – mokesčiai. ES jau nusistovėjęs požiūris, kad organinis kuras yra blogis, kurį ilgainiui turėtų išstumti alternatyvi energija, todėl kone kasmet jis apmokestinamas vis didesniu akcizo mokesčiu. Priminsime, jog visą kainos struktūrą vainikuoja PVM, kurio dydis irgi linkęs judėti viena kryptimi – į viršų.
Klysta tie, kurie mano, jog degalų kainos kyla dėl per mažos degalinių konkurencijos ar juolab kartelinių susitarimų. L. Vosylius pateikė benzino ir dyzelino kainų sudėtį, kur matyti, kad 43 proc. mažmeninės dyzelino kainos sudaro mokesčiai, 50 proc. – bazinė didmeninė kaina ir 7 proc. – degalinės antkainis; atitinkamai benzino – 52 proc., 40 proc. ir 8 procentus. Taigi, įsipildamas 50 l baką dyzelino, kainuojančio 4,10 Lt, vairuotojas sumoka 205 Lt, iš kurių degalinei tenka 14,35 Lt, o valstybei - 88,15 Lt. Už tokį pat kiekį benzino, kainuojančio 4,50 Lt, vairuotojas sumoka 225 Lt, iš kurių degalinei tenka 18 Lt, o valstybei – 117 Lt. Akivaizdu, jog dėl kainų pasipiktinę vairuotojai, per protesto akciją tyčiodamiesi iš degalinių, pirmiausia skriaudė savo valstybę – juk kiek iš tos prisipiltos stiklinės benzino besurinksi akcizo ir PVM....
Nereikia daug įrodinėti, jog didindama mokesčius, valstybė skurdina ir save, ir piliečius. Antai 2010 m., palyginti su 2009-aisiais, Lietuvoje dyzelino buvo parduota 14 proc. daugiau, nes jis Lietuvoje buvo pigesnis, negu kaimyninėse šalyse. Benzino rinka sumažėjo 24 proc., o suskystintų dujų – 11 procenų. Vadinasi, tokia dalimi sumažėjo ir valstybės surenkamo akcizo bei PVM mokesčio.
Dėl to, matyt, neturėtų atrodyti eretiška ir Ž. Šilėno išsakyta mintis: „Jeigu pripažįstame, kad dideli mokesčiai verčia taupyti ir skatina pirkti arba gaminti kitur, tai turėtume apskritai pagalvoti apie mokesčių dydį.“
