Derlinga Bavarijos žemė išaugino baisųjį pasaulio diktatorių – Adolfą Hitlerį. Nors fiurerio dienos jau seniai baigtos, Bavarijos širdis – Miunchenas – kviečia turistus leistis į trečiojo reicho turus, kurie atskleidžia autentišką nacių istoriją.
Įsivaizduokite sėdintys odontologo kėdėje. Jūsų burna plačiai atverta, o daktaras, kuris gręžia, pradeda plepėti apie savo kliniką.
„Kažkada tai buvo nacių partijos būstinė“, - ištaria jis, - „gal galėtumėte plačiau išsižioti?“. Jūs pašiurpstate, bet pasirodo – tai tiesa. Manoma, jog ten, kur šiuo metu įsikūrusi moderni odontologijos klinika, Hitleris sutiko savo gyvenimo moterį Evą Braun.
Odontologijos klinikos adresas – Šelingo gatvė 50, Miunchenas. Ji kadaise buvo Hitlerio asmeninio fotografo Hanso Hofmano studija. Kai partija savo gyvavimo pradžioje neturėjo daug lėšų, būtent čia vykdavo jos narių susitikimai.
Eva Braun buvo Hofmano asistentė ir teigiama, jog Hitleris ją pirmąsyk pastebėjo lipančią kopėčiomis. Tokios detalės paverčia „Trečiojo reicho“ turus bauginančiais ir intriguojančiais.
Gal kai kam vaikščiojimas po Hitlerio „landynes“ ir atrodo kaip tuščias laiko leidimo būdas, tačiau reikia pripažinti, jog jis suteikia gilesnį suvokimą, kaip fiureris atėjo į valdžią.
Nacių istorija dvelkiantis miestas
Miuncheno istorija – tamsi ir ilga, o miestas iki šiol stengiasi su ja susitaikyti. Tai vieta, kur Hitleris pirmą kartą gavo valdžią, tikra nacių judėjimo irštva. Net jei iš pažiūros miestas yra atviras savo praeičiai, tai nereiškia, jog skaudžios temos dingo.
Maksimiliano aikštėje stūksantis pamiklas nacių aukoms atminti dvelkia siurrealizmu: aplink jį nėra nė vieno suolelio, ant kurio galėtų žmonės galėtų prisėsti ir pamąstyti. Tik intensyvus eismas nepaliauja zujęs apie „amžinos ugnies“ monumentą.
Lygiai prieš devyniasdešimt metų Miunchene įsikūrė Vokietijos darbininkų partija. Po metų ji buvo perkrikštyta į Vokietijos nacionalsocialistinę darbininkų partiją. Nors Hitleris jos ir neįkūrė, tačiau jo neeiliniai oratoriniai gebėjimai žaibiškai leido jam tapti partijos lyderiu.
Pramoga turistams
Dauguma į Miuncheną užklydusių turistų išlenkti bokalą alaus ar du traukia į „Hofbrauhaus“. Šioje alaus darykloje Hitleris paskelbė nacių partijos įstatus, čia prasidėjo pirmieji žydų persekiojimai.
Dabar „Hofbrauhaus“ knibžda turistų. Tačiau didžioji dalis jų čia lankosi dėl gyvos muzikos koncertų, tradicinių vokiškų patiekalų ir laisvai „srūvančio“ alaus. Jie nežino, o gal nesureikšmina, kad antrajame aludės aukšte fiureris kažkada kurstė audringą minią.
Aludės, ypač populiarios pietų Vokietijoje, buvo ta vieta, kur šimtai ar net tūkstančiai žmonių po darbų susirinkdavo gerti alaus ir kalbėtis aštriomis politinėmis ar socialinėmis temomis.
Antrasis aukštas nedaug tepasikeitęs. Sienos ir lubos marga pinkliais piešiniais. Į stovimą erdvę prikaišiota medinių ilgų stalų, kurie skirti folkloro grupėms ir įvairiems banketams.
Vis dėlto, ne iš „Hofbrauhaus“, o iš kitos aludės Hitleris pirmąkart pabandė užgrobti valdžią.
Garsųjį alaus pučą jis organizavo iš „Bürgerbräukeller“, kurios dabar jau nebėra: jos vietoje išdygo prabangus „Hilton“ viešbutis.
Apskritai, daugybė pastatų ir monumentų, vienaip ar kitaip sietinų su nacių veikla, po karo buvo sugriauta, nes baimintasi, kad jos taps neofašistų traukos centru.
Vienišas portikas
Alaus pučas nepavyko, o jo dalyvius bandyta sulaikyti vienoje iš miesto aikščių - Feldherrnhalle. Nedaug trūko, kad per jį būtų žuvęs A.Hitleris. Kulka patiesė šalia fiurerio stovėjusį vaikinuką, o dar 11 kulkų suvarpė Hitlerio asmeninio sargybinio kūną, kai šis savo kūnu pridengė partijos vadą.
Hitleriui pagaliau užgrobus valdžią, 16-ai bendražygių, kritusių per alaus pučą Feldherrnhalle buvo pastatytas pastatas - paminklas. Šis tebestovi iki šiol, tačiau jo vienišas portikas, rodosi saugantis tuščią orą: erelio statulų, vainikų ir liepsnų – seniai nė žymės.
Tuometiniai įstatymai įtvirtino, jog visi pralenkiantys Feldherrnhalle privalėdavo atlikti nacių pasisveikinimą. Todėl vietiniai nevengdavo aplenkti šios vietos.
Likimo grimasos
Galiausiai, trečiojo Reicho pėdsakais sekantys turistai atsiduria Königsplatz – dižiulėje Miuncheno aikštėje, kurią iš visų pusių supa pompastiniai pastatai ir muziejai. Šioje aikštėje vykdavo nacių paradai ir liepsnojo režimui neįtikusios knygos.
Nors ir čia nuversta daugybė nacių laikmečio pastatų, atmosferoje tvyro siaubo nuojauta. Viename iš išlikusių pastatų – nacių štabo būstinėje – Hitleriui 1938 m. buvo parduoti Sudetai, už pažadą nepulti kitų Europos dalių.
Dabar štabo patalpos priklauso universitetui, o kiti pastatai – muzikos ir teatro akademijai. Tikra likimo ironija, jog būtent čia šiuo metu rengiamas muzikantų pasirodymų ciklas, kurie buvo persekiojami nacių laikais. Naudoti nacių relikvijas kardinaliai priešingiems tikslams dabar Vokietijoje tapo labai madinga.
Iš jų – „Haus der Kunst“ (Meno namai – vok.) buvo sukurti demonstruoti meną, kuris įtiko Hitleriui. Dabar ten eksponuojami šiuolaikinių kūrėjų darbai iš viso pasaulio. Fiureris to, savaime suprantama, negalėtų pakęsti.
