Vatikanas kūrė slaptus planus išrinkti naują popiežių ir persikelti į draugišką valstybę tokiu atveju, jei Antrojo pasaulinio karo metais nacistinės Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris būtų įgyvendinęs savo grasinimus pagrobti pontifiką Pijų XII.
Pats Pijus XII teigė, kad tokiu atveju, jei jį suimtų naciai, tai nedelsiant turi būti paskelbta apie jo atsistatydinimą iš popiežiaus pareigų. Tuomet Vatikanui būtų atrištos rankos išsirinkti naują pontifiką. Apie tai kalbama Vatikano slatuosiuose archyvuose gulinčiuose dokumentuose.
Jei popiežius būtų pagrobtas, tai dvasininkai, remiantis archyvuose gulinčiais dokumentais, turėtų bėgti į draugišką valstybę – veikiausiai neutralią Portugaliją – ir ten atkurti Romos katalikų bažnyčios valdžią ir išrinkti naują popiežių.
Apie tai, kad A. Hitleris planavo pagrobti popiežių, buvo kalbama jau anksčiau. Tačiau pirmą kartą paviešinti ir Vatikano planai, kaip elgtis pagrobimo atveju. Pijus XII teigė, kad tokiu atveju, jei naciai nori jį pagrobti, tai jie bus priversti išgabenti jį iš Vatikano. Tačiau pontifikas pareiškė, kad tokiu atveju Vatikaną paliktų jau ne popiežius Pijus XII, o Eugenio Pacellis (toks buvo popiežiaus pasaulietinis vardas prieš išrinkimą). Taip būtų atvertas kelias rinkti naują bažnyčios vadovą.
Vatikanas itin baiminosi, kad bažnyčia gali likti be lyderio. Pijus XII ne kartą buvo raginamas persikelti į Portugaliją, Ispaniją ar JAV, tačiau popiežius teigė negalįs tokiomis tragiškomis aplinkybėmis palikti Vatikano. Teigiama, kad Pijus XII žinojo apie A. Hitlerio 1943 metų liepą sukurptą planą okupuoti Vatikaną ir suimti popiežių bei įtakingiausius kardinolus.
1943 metų rugsėjo 6 dieną, prabėgus vos kelioms dienoms nuo to laiko, kai Italija pasirašė paliaubas su sąjungininkai, o vokiečių kariai okupavo Romą, Pijus XII pareiškė savo pagalbininkams, kad jo areštas jau veikiausiai yra neišvengiamas.
SS generolui Karlui Otto Wolffui buvo liepta kaip įmanoma greičiau okupuoti Vatikaną, išsaugoti jo archyvus bei lobius ir perkelti popiežiū kartu su visa kurija į vietą, kurioje jo negalėtų pasiekti sąjungininkai ir kurioje pats pontifikas negalėtų turėti jokios politinės įtakos.
A. Hitleris, kaip teigia istorikai, liepė suimti popiežių dėl to, kad buvo baiminamasi, jog jis ir toliau nepaliaus kritikavęs nacių elgesio su žydais. Jis taip pat baiminosi, kad popiežiaus opozicija naciams gali paskatinti pasipriešinimą vokiečiams tiek Italijoje, tiek kitose katalikiškose valstybėse.
Slaptų dokumentų paviešinimas, kaip mano analitikai, yra dar vienas žingsnis siekiant paskelbti Pijų XII šventuoju.
Pijus XII ne karta buvo kaltinamas antisemitizmu ir slaptomis simpatijomis naciams. 1999 metais tokie kaltinimai bene garsiausiai buvo išsakyti britų autoriaus Johno Cornwellio knygoje „Hitlerio popiežius“.
Tačiau kiti katalikų ir žydų istorikai teigia, kad Pijus XII iš tikro buvo itin nekenčiamas nacių režimo dėl to, kad atvirai kalbėjo apie Holokaustą ir slapta padėjo mirties išvengti tūkstančiams Italijos žydų, kurių jau laukė nacių mirties kameros.
