Antrojo pasaulinio karo metais nacistai planavo pradėti „Amerikabomber“ pavadintų bombonešių gamybą. Jie turėjo būti naudojami savižudiškoms Manheteno dangoraižių atakoms, redakciniame straipsnyje teigia JAV dienraštis „The Washington Times“.
Trečiojo Reicho ginkluotės ministras Albertas Speeris dienoraštyje rašė: „Atrodė, kad Hitlerį tarsi būtų apėmusi ekstazė. Jis pasakojo mums, kaip Niujorkas paskęs liepsnose. Jis įsivaizdavo milžiniškais liepsnojančiais fakelais virstančius ir į šipulius subyrančius dangoraižius, kalbėjo apie nakties dangų nušviečiančius liepsnos liežuvius“. Hitleris nekentė Manheteno, vadino jį „pasaulinės žydijos centru“.
Mažiau nei po 60 metų Hitlerio planus įgyvendino Vokietijoje gyvenantys musulmonai, rašo „The Washington Times“. 2003 m. buvo teisiami „Boeing“ į Pasaulio prekybos centro dangoraižį nukreipusio Mohamedo Atta bendrininkai. Į islamą perėjęs vokietis Shahidas Nickelsas, asmeninis M. Atta draugas, sakė, kad islamistai savo taikiniu Manheteną pasirinko dėl to, kad tai buvo „pasaulinės žydijos bei finansų ir prekybos pasaulio, kurį ji kontroliuoja, centras“, rašo „The Washington Times“.
Nacizmo ir islamizmo analogija –tiesiog stulbinama, tačiau ji laikoma tabu, tvirtina dienraštis. Kovo mėnesį vokiečių istorikas Matthias Kuentzelas, knygos „Džihadas ir judofobija: islamizmas, nacizmas ir rugsėjo 11-osios ištakos“ autorius, dėl studentų musulmonų grasinimų Lydso (D. Britanija) universiteto administracijos buvo paprašytas atšaukti čia planuotą skaityti paskaitą.
Tarp džihadininkų ir Vakarų įsiplieskė tikras karas. Mes pralaimime eilinį mūšį, nes, kaip neretai pasitaikydavo žmonijos istorijoje, mūsų politiniai lyderiai vis dar mano tebekovojantys ankstesnį karą, tvirtina „The Washington Times“. Europiečiai, perspėjantys apie islamizmo pavojų, yra laikomi ksenofobais, rasistais ir net neonacistais, ir kartais dėl to net persekiojami.
Europos kairieji, susijungę su islamistais, nuolat primena apie Hitlerį ir nacizmą, tvirtina, kad Europos identiteto šaknys remiasi į prigimtinį blogį. Dėl to bandymus atimti iš Europos jos tapatumą jie vertina kaip gėrį. Taip mano ir tie, kurie podraug su europietišku tapatumu pirmiausia mielai išnaikintų ir visus žydus, teigia dienraštis.
Deja, kai kurie Amerikos „konservatoriai“ irgi elgiasi taip, tarytum būtų akli. Pernai Ralphas Petersas dienraštyje „The New York Post“ paskelbė straipsnį, kuriame prikišo europiečiams „neišnaikinamą klastingumą“. Petersas pavadino europiečius „neapykantos pasaulio čempionais“, neva „ištobulinusiais genocidą ir etninius valymus“. Apie tą patį kalba ir į islamą atsivertęs Vokietijos Musulmonų sąjungos vadovas Ayyubas Axelis Kohleris. Birželį per susitikimą su krikščionių bažnyčios atstovais Kohleris pareiškė, kad Europai reikia gėdytis „kruvinų pėdsakų“, kurie driekiasi jai iš paskos per amžius.
Kai kam Europos identiteto gynimas gali pasirodyti neonacizmo išraiška, tačiau šie žmonės nesupranta, kad tikrieji Hitlerio pasekėjai mūsų dienomis yra džihadininkai, rašo „The Washington Times“. Tarp europiečių yra nemažai tokių, kuriems atrodo, kad vienintelis būdas išpirkti juos slegiančią kaltę dėl Holokausto – abejingai stebėti, kaip ruošiamasi antrajam Holokaustui.
Ironiška, bet atrodo, kad Hitleris vis dėlto laimėjo karą, teigia dienraštis. Priimta manyti, kad fiureris rūpinosi Europos ar bent jau Vokietijos identitetu, tačiau tai netiesa. Europiečių nacionalistai, besižavintys frankų lyderiu Karlu Marteliu, 732 m. mūšyje prie Tourso sutriuškinusio maurus, negalėtų būti laikomi neonaciais vien tik dėl tos paprastos priežasties, kad Hitleris norėjo, jog šį mūšį verčiau būtų laimėję maurai.
Pasak dienraščio, štai ką Hitleris pasakė siaurame savo bendražygių ratelyje 1942 m. rugpjūtį: „Jei Karlas Martelis būtų pralaimėjęs, mes visi ko gero būtume atversti į mahometonų tikėjimą – kultą, šlovinantį heroizmą ir atveriantį kelią į dangų tik narsiems kariams. Tada germanų rasės tautos būtų užkariavusios visą pasaulį“. Hitleris sakė Speeriui, kad „islamas idealiai tinka vokiškam temperamentui“. Jeigu musulmonai būtų nugalėję frankus prie Tourso, visa Europa VIII a. būtų atversta į islamą, tačiau „užkariautojai arabai dėl savo rasės nepilnavertiškumo ilgalaikėje perspektyvoje nebūtų galėję priprasti prie rūstaus (Europos) klimato ir sąlygų. Jie nebūtų susitvarkę su energingesniais vietos gyventojais, ir galiausiai Mahometonų imperijai būtų pradėję vadovauti ne arabai, o islamizuoti germanai“, - sakė Hitleris.
Šiandien Vokietija kartu su kitomis Vakarų Europos šalimis sparčiai islamizuojasi. Ne tik dėl gausios musulmonų imigracijos – kasmet į islamą pereina maždaug po 4 tūkst. vokiečių. Paprastai priėmusieji islamą brandžiame amžiuje būna nusiteikę radikaliau, teigia dienraštis. Rugsėjį du jauni vokiečiai musulmonai Fritzas Gelowiczas ir Danielis Schneideris buvo suimti už teroro akto rengimą Frankfurto tarptautiniame oro uoste. Pasak dienraščio, Hitleris jais didžiuotųsi. Ir, žinoma, būtų pasibjaurėjęs „rasistais“, išgyvenančiais dėl to, kad jų šalis praranda savo tautinį identitetą, rašo „The Washington Times“.
