Nacionalinio stadiono kaina Vilniuje šoktelėjo 80 milijonų litų daugiau, nei žadėta, portalui „Balsas.lt“ pranešė Vilniaus savivaldybės tarybos konservatorių atstovas Kęstutis Masiulis. Prokurorai prašo teismo panaikinti stadiono statybai išduotą leidimą, o sostinės meras Juozas Imbrasas šį klausimą komentuoti atsisako.
Pasak K. Masiulio, tokią statinio kainą patvirtina sutarčių dokumentai.
Prieš pusmetį sostinės meras J. Imbrasas buvo tvirtinęs, jog stadiono kaina neviršys 370 milijonų litų, tačiau gegužės viduryje pasirašytoje sutartyje tarp savivaldybės ir rangovo „Veikmė“ nurodyta statybų kaina siekia daugiau nei 449 milijonų litų. „Yra sutarties pakeitimas. Sutartis buvo pasirašyta 2007 spalio 2 dieną, tačiau dabar ji pakeista, ir pagal tą pakeistą sutartį naujas susitarimas yra kaip priedas prie sutarties, pasirašytas gegužės 13 dieną. <...> Ten yra nurodyta nauja kaina“, - portalui „Balsas.lt“ sakė K. Masiulis.
K. Masiulis teigė, jog yra neaišku, iš kur būtų imami tie papildomi 80 milijonų, kadangi, anot jo, Vyriausybė yra pažadėjusi „100 milijonų šiems, 180 - kitiems metams, todėl jau dabar trūksta beveik 200 milijonų“.
Kaip portalui „Balsas.lt“ aiškino K. Masiulis, prokurorai jau kreipėsi į teismą prašydami panaikinti stadiono statybai išduotą leidimą.
Anot K. Masiulio, Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras šią savaitę kreipėsi į apygardos teismą, prašydamas, kad teismas stadiono statybos sutartį pripažintų niekine, nes išduoti statybos leidimai jam sukėlė abejonių.
Sostinės meras J. Imbrasas šį klausimą atsisakė komentuoti. „ Kad Kęstutis neturi statybininko inžinieriaus diplomo. <...> O viena boba sakė nesakė, aš negalėčiau komentuoti“, - sakė J. Imbrasas.
J. Imbrasas teigė, jog Vyriausybei pareiškus, jog stadiono statybai bus skiriama fiksuota pinigų suma, buvo numatyti du etapai: „280 (milijonų litų – aut.) pirmajam etapui, kad stadionas funkcionuotų Europos sostinei, ir 380 - antrajam“.
Vyriausybei pasakius, kad daugiau lėšų nacionaliniam stadionui statyti nebus skiriama, J. Imbrasas teigia, kad tada buvo „nukarpyta“ stadiono planuose buvusi arka, susiaurintos estakados. Sostinės mero teigimu, tokia nacionalinio stadiono statybų suma gali būti susijusi su pasikeitusiu Vyriausybės požiūriu. „Jeigu galbūt pasikeitė Vyriausybės požiūris, kad reikia padaryti pilną projektą, tai <...> čia nieko naujo“, - tvirtino sostinės meras.
Ieškiniu Vilniaus apygardos teismo prašoma panaikinti Viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo nutarimus bei viešųjų pirkimų sutartį pripažinti niekine.
Prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos protokolinį pavedimą pritarti pirkimo vykdymui neskelbiamų derybų būdu, kviečiant pateikti pasiūlymą vieną tiekėją - UAB ,,Veikmė“.
,,Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, savivaldybė turėjo kviesti daugiau tiekėjų, o savivaldybė pasirinko kelią, kuris yra išskirtinis. Viešųjų pirkimų tarnyba nepritarė tam, nurodė, kad netinkamas kelias, bet savivaldybė vis tiek tą kelią pasirinko“, - sakė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Jurgita Jasiūnienė.
Prokuratūra taip pat mano, kad neteisingai buvo paskaičiuotos statybos darbų kainos. Buvo pateikta tik skaičiavimo metodika, o pati kaina nenurodyta.
Tuo tarpu Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktas pareiškimas dėl projektavimo sąvado ir statybos leidimo panaikinimo.
Pasak prokuratūros, Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė projektavimo sąlygų sąvadą, pažeisdama statybos techninio reglamento punktų reikalavimus: nesikreipė į Vilniaus miesto priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl projektavimo sąlygų išdavimo.
,,Be šių tarnybų pritarimo ir leidimo niekinis yra projektavimo sąlygų sąvadas ir naikintinas statybos leidimas“, - sakė prokurorė J. Jasiūnienė. Todėl prokuratūra prašo panaikinti leidimą nacionalinio stadiono statybai.
Vilniaus apygardos teismo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones - drausti atsakovams imtis tam tikrų veiksmų - o būtent vykdyti bet kokius abipusius įsipareigojimus, atsiradusius pagal ginčijamą sutartį.
„Balsas.lt“ primena, kad gegužės pradžioje premjero Gedimino Kirkilo surengtame pasitarime dėl nacionalinio stadiono statybos buvo nuspręsta, kad nacionalinio stadiono Vilniuje statybos turi būti baigtos 2010 metų pabaigoje, o būsimųjų darbų ir finansavimo grafikų kontrolė privalo būti kuo labiau sugriežtinta.
Vyriausybei turėjo būti pateikta nauja darbų programa, visi įmanomi finansavimo šaltiniai ir finansavimo grafikai. Premjeras teigė, jog įvykdžius šiuos pavedimus ir pateikus patikslintus dokumentus, Vyriausybė skirs nacionalinio stadiono statybai numatytus 100 milijonų litų iš Privatizavimo fondo.
Premjeras tada įpareigojo Kūno kultūros ir sporto departamento generalinį direktorių Algirdą Raslaną į stadiono statybų priežiūros komisiją įtraukti atsakingų institucijų atstovus.
Dėl to, jog nacionalinis stadionas buvo sulaukęs daugybės neigiamų vertinimų ir komentarų, G. Kirkilas tada paprašė, kad visuomenei ir Seimo nariams būtų pateikta kuo daugiau informacijos apie šias statybas.
Anksčiau nacionalinio stadiono statybai buvo numatyta skirti 200 mln. litų ir pirmąjį statybų etapą užbaigti iki 2009-ųjų vasaros, kad jame galėtų vykti šventiniai „Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009“ ir Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo renginiai.
Tačiau Seimui balandžio pradžioje nutarus didinti mokytojų algas, stadiono statyboms skirta lėšų suma buvo sumažinta.
Stadiono statybos sostinės Šeškinės rajone, kurios buvo užkonservuotos beveik 15 metų, atnaujintos pernai vasarą, tačiau, nesulaukus žadėto Vyriausybės finansavimo, darbai šiemet vasarį sustojo.
Planuota, kad apie 380 milijonų litų kainuosiantis stadionas turėtų būti universalios paskirties, su dengtomis tribūnomis ir 25 tūkst. sėdimų vietų.
Balsas.lt, BNS inf.
