Pasak vienos iš teatro meno vadovių Kamilės Gudmonaitės, 84-ajame sezone bus kalbama apie teritorijas, dalykus, kurių paprastai vengiama, kurių stengiamasi nepastebėti, apeiti.
„Mes iš tiesų labiausiai kviečiame ateiti į teatrą, bet įspėjame, kad gali būti ir nepatogu“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė K. Gudmonaitė.
„Sveiki atvykę į šį sezoną, kaip matome, stiprių išgyvenimų sezoną“, – teigė ji.
Reklama padidino susidomėjimą
LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis tvirtino, kad rezonansą visuomenėje sukėlusi naujojo sezono reklaminė kampanija „Neik į teatrą“ pasiteisino – bilietų pardavimai išaugo dvigubai, o visų Vilniaus teatrų pardavimai – 50 procentų.
„Gal vis tik buvo verta patirti tuos stiprius išgyvenimus. Labai gerai, kad apie tai kalbama, tikiuosi, kad tos kalbos nenutils ir persikels į mūsų teatro fojė, kaip iš tiesų turėtų nevyriausybinio sektoriaus kultūros žmonės gyventi, koks turėtų būti valstybės dėmesys jiems ir bendra kultūrai“, – per spaudos konferenciją sakė LNDT generalinis direktorius.
Pirmadienį pristatytas pirmojo premjerinio spektaklio reklaminis pavadinimas – „Neik į teatrą. Priprasi“.
„Neik į teatrą, nes priprasi. Neik į teatrą, nes skaudės ir skaudins. Neik į teatrą, nes užsikrėsi. Neik į teatrą, nes primins, į ką nenori žiūrėti, kur nenori kreipti minties ir nuo ko esame įpratę nusisukti. (...) Neik į teatrą, nes įsimylėsi“, – teatro meno vadovai vardijo kitus reklaminės kampanijos variantus.
Jie pripažino, kad viešoje erdvėje kilusi stipri neigiama reakciją į jų reklaminę kampaniją buvo netikėta.
„Nepatogu buvo ir reakcija, susiskaldymas, kuris įvyko praėjusią visą savaitę. Matome, kad šių nevyriausybinių ir vyriausybinių institucijų susiskaldymas ir stipri reakcija atskleidžia didelę žaizdą, didžiulį sopulį, kuris yra mūsų kultūriniame sektoriuje ir iškelia didelę problemą, kad kultūros finansavimo klausimas apskritai yra didelė problema. Mes tai matome ir norime į tai reaguoti“, – teigė K. Gudmonaitė.
Grįžta Y. Ross, G. Varnas
Naujas LNDT sezonas prasidės rugsėjo 6 dieną režisieriaus Jo Stromgreno spektakliu „Ruletė“.
„Ruletė apeliuoja į tai, kas sukasi, tai lyg gyvenimo ratas, tai žaidimas, per kurį smarkiai rizikuojame ir dažniausiai jį pralaimime“, – pristatydamas premjerą sakė režisierius.
Anot jo, tai spektaklis apie vyrą, kuris priklausomas nuo normalumo, atskleidžiama, kaip jis reaguoja į nuolatinius pokyčius.
Rugsėjo 21-ąją Mažojoje salėje į LNDT po šešerių metų pertraukos grįžtanti režisierė Yana Ross parodys spektaklį „Apmąstant omarą“.
Anot teatro vadovų, tai yra vienas iš šio sezono koncepcijos vėliavnešių – kūrybinė grupė tyrinės žmonių galimybes suprasti kito skausmą.
Spalį numatoma spektaklio vaikams „Emilių Emilis“ premjera pagal Jurgos Vilės knygą „Sibiro haiku“.
Dresdene pagrindinį prizą už spektaklį „Sirenų tyla“ jaunųjų režisierių konkurse „Fast Forward“ pelniusi režisierė Laura Kutkaitė grįžta į LNDT Mažąją salę su spektakliu „Teiresijo krūtis“ pagal Guillaume’o Apollinaire’o (Giljermo Apoliero) kūrinį. Tai bus kūrinys apie pyktį, švelnumą ir bandymus susikalbėti skirtingų lyčių atstovams.
Sausį Mažojoje salėje LNDT meno vadovas režisierius Antanas Obcarskas planuoja parodyti „Pjesę gyvenantiems išnykimo laikais“.
„Tai bus savotiškas eksperimentas, apmąstantis planetos egzistavimo istoriją, joje įvykusius išnykimus ir dabar vykstantį išnykimą. Dirbsiu kartu šitame spektaklyje kaip bendrakūrėjas su atlikėju Alen Chicco. Tikiuosi labai įdomaus rezultato, dar nežinau, kas tai bus“, – per spaudos konferenciją teigė A. Obcarskas.
Sezoną žadama baigti režisieriaus Gintaro Varno premjera – ironiška, siurrealistine satyra „Viktoras, arba vaikai valdžioje“ pagal Rogero Vitraco (Rožero Vitrako) kūrinį.
Gruodį planuojama laikinai atidaryti Didžiąją LNDT salę. Jos atidarymui K. Gudmonaitė sukūrė šiuolaikinę operą-spektaklį „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“.
Jis sukurtas iš taksofono įrašų. Speciali taksofono būdelė daugiau nei prieš metus buvo pastatyta prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Vilniuje, žmonės kviesti užeiti į ją, pakelti ragelį ir „paskambinti“ žmonėms, kuriems gyvenime jau nebegali paskambinti ir pasakyti tai, ko nespėjo.
Pasak K. Gudmonaitės, ragelis pakeltas per 4 tūkst. kartų.
„Tai sutapo su karo pradžia, žmonės aktyviai dalijosi išgyvenimais. Visa opera yra tam tikras tyrinėjimas tų geografinių teritorijų, kurios atsiveria, kai mes ką nors prarandame, kas įvyksta žmogui, kai jis ką nors praranda, kas yra gedėjimas, kas yra ta teritorija, kai mes gedime. Tai yra žvelgimas į Anapus, tai yra meilės laiškas tiems, kurių nebėra (...) Spektaklis, opera yra apie patį gyvenimą, apie didelę gyvenimo paslaptį, apie gyvybės esmę, kai mes nežinome, iš kur ateiname ir kur einame. Tai yra tam tikras kreipimasis į Anapus, tam tikra egzistencinė tyrumo, liūdesio ir džiaugsmo gyventi istorija“, – aiškino režisierė.
„Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ yra bendras LNDT, viešosios įstaigos „Operomanija“ ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro projektas.
„Kūrinys kuriamas su choru, dalimi simfoninio orkestro, dalyvaus dirigentas Ričardas Šumila ir teatro aktoriai“, – sakė K. Gudmonaitė.
Iki galo nebaigtoje rekonstruoti Didžiojoje salėje bus parodyti iki LNDT rekonstrukcijos pastatyti spektakliai „Lokis“, „Išvarymas“, „Tartiufas“, „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“.
M. Budraitis teigė, kad LNDT bendradarbiaus su pernai iš teatro meno vadovo pareigų atleistu režisieriumi Oskaru Koršunovu. Anot direktoriaus, tariamasi dėl į sceną grįžtančių O. Koršunovo spektaklių atnaujinimo.
„Be abejo, bus repetuojama, be režisieriaus tos repeticijos nevyktų. Turbūt viskas tvarkoje“, – sakė M. Budraitis, paklaustas apie santykius su O. Koršunovu.
Direktoriaus teigimu, Didžioji salė veiks iki vasario vidurio, po to ji bus vėl uždaryta iki kitų metų rugpjūčio.
Anot jo, statybos darbai teatre bus baigti rugsėjį, Didžiojoje salėje jau galima bus repetuoti ir rodyti spektaklius, bet ji nebus iki galo įrengta.
„Dar nebus pilnai sumontuota visa reikiama įranga, tai yra garso, šviesos, vaizdo įranga. Dėl to salė vasario vidury bus uždaryta minėtiems darbams“, – sakė teatro direktorius.
Rekonstrukciją LNDT pradėjo 2018 metais. Pastatyta nauja Mažoji salė, studija, pertvarkyta fojė, atnaujinta didžioji salė, įrengtos naujos šildymo, vėdinimo sistemos, kt.
„Statybų etapas baigiasi rugsėjo mėnesį. Statybininkai pilnai išeina iš teatro, mes turėsime visas patalpas – biuro, gamybines, visas scenas ir liks tik technologinė dalis“, – pirmadienį sakė m. Budraitis.
