Paraiškas nacionalinėms mokslo programoms galės teikti ne tik mokslo ir studijų institucijose dirbantys tyrėjai kaip iki šiol, bet ir privačiose struktūrose bei kitose organizacijose mokslinius tyrimus vykdantys mokslininkai, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.
Šiandien Vyriausybė pritarė nacionalinių mokslo programų nuostatų keitimui. Patikslinti nuostatai sudarys vienodas sąlygas visiems tyrėjams konkuruoti dėl programinio finansavimo ir didins Lietuvos mokslo konkurencingumą.
Pranešama, kad nacionalinių mokslo programų įgyvendinimą koordinuos atitinkamų sričių mokslininkai, ekspertai ir suinteresuotų institucijų atstovai. Pakoreguotuose nacionalinių mokslo programų nuostatuose taip pat numatyta galimybė finansuoti tyrėjų dalyvavimą Europos mokslinių tyrimų tinkluose. Lietuvai svarbias problemas sprendžiantys tyrėjai bus skatinami aktyviai dalyvauti tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose.
Nacionalinės mokslo programos – tai konkursinės mokslo programos, sudarančios sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas. Nacionalinių mokslo programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslo potencialą ir finansinius išteklius, inicijuoti tam tikrai problemai spręsti būtinus naujus ir koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus. Siekiant užtikrinti didžiausios kompetencijos mokslinių tyrimų finansavimą ir skatinti Lietuvos mokslo konkurencingumą, nacionalinių mokslo programų įgyvendinimo priemonių vykdytojai atrenkami viešo konkurso būdu.
2010 m. pradėtos vykdyti pirmosios penkios nacionalinės mokslo programos „Ateities energetika“, „Lėtinės neinfekcinės ligos“, „Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis“, „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ ir „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“, 2011 m. – „Sveikas ir saugus maistas“. 2013 m. į nacionalinių mokslo programų sąrašą įtrauktos penkios naujos – tai „Modernybė Lietuvoje“, „Gerovės visuomenė“, „Link ateities technologijų“, „Sveikas senėjimas“ ir „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“, sakoma pranešime.
