„Yra formuluotė: už viso gyvenimo nuopelnus. Lyg būtų mano gyvenimas tuo ir pasibaigęs. Aš dar gyvenu, ketinu dar šiek tiek pabūti, turiu planų, ketinu dar šį tą nuveikti. Mane ypatingai džiugina, kad tarp kitų gavusių tą premiją yra Valdas Papievis, su kuriuo mes šiuo metu rašome scenarijų, dirbame prie naujo kino projekto pagal kelias knygas. Jei Dievas duos, būsime sveiki gyvi, jeigu pasiseks (...), man pats didžiausias džiaugsmas būtų dar padaryti tą filmą kartu su V.Papieviu“, – BNS sakė režisierius.
Trečiadienį Nacionalinės kultūros ir meno premijos komisija jam skyrė apdovanojimą už kūrybišką nacionalinės literatūros interpretaciją kino kalba. Jis apdovanotas ne už pastarųjų metų kūrybą, o už viso gyvenimo nuopelnus.
Jis sako esąs dėkingas visiems prisidėjusiems prie jo filmų.
„Kine vienas nieko nepadarysi. Rašytojas, poetas gali parašyti eilėraštį ranka ant servetėlės kavinėje, ir bus tas eilėraštis. O kine reikia daug žmonių, ir ne šiaip sau žmonių, o bendraminčių, draugų. Todėl esu dėkingas visiems tiems žmonėms“, – kalbėjo kino kūrėjas.
70-metis režisierius, debiutavęs kine prieš daugiau nei keturis dešimtmečius, išskyrus kelias išimtis, kūrė filmus pagal lietuvių rašytojų kūrinius ir scenarijus: Juozo Baltušio, Romualdo Granausko, Juozo Apučio, Kazio Sajos, Marcelijaus Martinaičio, Sauliaus Tomo Kondroto, Sauliaus Šaltenio ir kitus. Pastarasis jo darbas kine – R.Granausko romano „Duburys“ ekranizacija.
Režisierius sako, kad visi šie menininkai buvo ir jo bičiuliai, kurių kūryba turėjo lemtingos įtakos jam pačiam.
