Kauno apygardos teismo teisėjai Neringai Venckienei nepavyko įrodyti, kad jai nepagrįstai buvo nutrauktas apsaugos priemonių taikymas ir prisiteisti iš valstybės neturtinę žalą – 10 tūkst. litų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pirmadienį atmetė N. Venckienės skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nenustačius sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti.
N. Venckienė apeliaciniu skundu kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjos teigimu, atsirado Vilniaus apygardos administraciniam teismui panaikinus kaip nepagrįstą Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento sprendimą, kuriuo buvo nutrauktas apsaugos priemonių taikymas. Pareiškėjos manymu, nevykdant šio teismo sprendimo, jai taip pat buvo padaryta neturtinė žala. N. Venckienės teigimu, ji patyrė neigiamus fizinius bei dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus.
Išnagrinėjusi administracinę bylą LVAT teisėjų kolegija pabrėžė, kad viešoji (valstybės) atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Teisėjų kolegijos manymu, nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
LVAT teisėjų kolegija įvertino pareiškėjos argumentus bei byloje esančius dokumentus ir konstatavo, kad, Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento sprendimą panaikinus kaip nepagrįstą, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos šios institucijos ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamos suderinti naujų apsaugos priemonių taikymo klausimus, pasirašyti Apsaugos įstatyme numatytus dokumentus. Teisėjų kolegija nenustatė, kad dėl pareiškėjos nurodytų institucijų veiksmų būtų kilusi neturtinė žala.
Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
