Frakcijos „Drąsos kelias“ seniūnė Neringa Venckienė pasakojo, kad praėjo 10 mėnesių, kai iš jos buvo paimta mergaitė, tačiau niekas nuo to laiko nepasikeitė.
„Kurį laiką mergaitė gyveno su manimi ir savo artimaisiais. Globojau mergaitę, tačiau perdavus ją motinai, mūsų ryšys visiškai nutrūko“, – guodėsi N. Venckienė.
Anot jos, kalbos, kad L. Stankūnaitė nori atsisakyti valstybės apsaugos, yra visiškas absurdas: „Prisiminkite, kas nutiko Andriui Ūsui, kuris nusprendė atsisakyti valstybės apsaugos. Kas bando įkalbėti L. Stankūnaitę padaryti tą patį, linki jai ir mažametei mergaitei blogo.“
(Papildyta 10.10 val.)
Seimo narys Valdas Vasiliauskas pridūrė, kad vadinamoji Kauno pedofilijos byla – visiško melo industrijos rezultatas:
„Įvairių miestų prokuratūrų ir kitų teisėsaugos institucijų atstovai įžūliai melavo bei tinkamai neatliko savo pareigų. Sunku pasakyti, ar dėl susidariusios padėties kaltas Generalinės prokuratūros nemokšiškumas, ar tiesiog pareigūnų įžūlumas?“
V. Vasiliauskas piktinosi ir teigė, kad atsisakydami duoti slaptą medžiagą specialiai sudarytai Seimo laikinajai tyrimo komisijai (kuri buvo sudaryta dėl prokurorų prašymo patraukti N. Venckienę baudžiamojon atsakomybėn, suimti arba kitaip suvaržyti jos laisvę), generalinės prokuratūros atstovai atvirai pasityčiojo į tautos išrinktųjų.
Seimo narys pridūrė, kad visi žino faktą, jog L. Stankūnaitė neišlaikė melo detektoriaus testo, bet pareigūnų pasitikėjimas ja dėl šio fakto nė kiek nesumažėjo:
„Ką daryti, jei melo detektoriaus testo neišlaiko prokuratūra ir teismai? Lietuvos valstybės tokiu atveju negalime vadinti teisine valstybe, tai melo šalis.“
(papildyta 10.35 val.)
Seimo narė Aurelija Stancikienė savo ruožtu pridūrė, kad esant realiai informacijai, jog L. Stankūnaitei gresia pavojus, kalbų apie apsaugos nutraukimą nė negali būti.
„Kiek daug klausimų ir kiek mažai atsakymų. Kodėl būtent dabar L. Stankūnaitė pasijuto nesaugi. Ar teisėsaugos atstovai tinkamai vykdė savo pareigas?
Niekas prieš 10 mėnesių neįvertino, kokiomis sąlygomis turės gyventi iš N. Venckienės namų paimta mergaitė. O dabar visi suka galvas, ką reikėtų daryti, kad jai būtų lengviau gyventi“, – piktinosi A. Stancikienė.
Anot jos, Lietuvoje teismai taip pat nepasitiki vieni kitais: „Todėl yra priimami prieštaringi sprendimai. Vienas teismas pasako, kad mergaitės atmintis buvo ištrinta, kitas teigia priešingai – esą nieko nebuvo padaryta.
Psichologai sakė, kad mergaitė yra pasiruošusi gyventi su mama, jog bus sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Bet prieš mėnesį pati L. Stankūnaitė praneša, kad joms su dukra yra sunku socializuotis, jog jų abiejų sveikata yra pašlijusi. Kas tada iš jų meluoja?“
