Antradienį Europos Parlamente kalbėjęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pasidžiaugė ES veiksmais sustabdant konfliktą Gruzijoje, taip pat įveikiant finansų krizę. Kalbėtojas taip pat įspėjo nepradėti naujo šaltojo karo ir ragino stiprinti bendradarbiavimą su Rusija. Tuo tarpu finansų krizė, N. Sarkozy nuomone, verčia apmąstyti esmines kapitalizmo vertybes ir kurti naują finansų reguliavimo sistemą. Trečiadienį Parlamentas balsuos dėl rezoliucijos šiais klausimais.
N. Sarkozy pasidžiaugė ryžtinga ES ir jai pirmininkaujančios Prancūzijos pozicija kilus konfliktui Gruzijoje, kuri leido greitai pasiekti paliaubas ir „išvengti katastrofos“. Pasak kalbėtojo, Rusija iš esmės įvykdė savo įsipareigojimą atsitraukti. Sukritikavęs siūlymus į agresiją atsakyti karinėmis priemonėmis, Prancūzijos prezidentas ragino „vadovautis šaltu protu“ ir nepradėti naujo šaltojo karo, taip pat nelaikyti Rusijos Europos prieše ir nekurti naujų konfliktų. Pažymėjęs, jog „Rusija turi energijos, o Europa turi technologijų“, N. Sarkozy siūlė ateityje sukurti bendrą ES ir Rusijos ekonominę erdvę. Tai, pasak kalbėtojo, būtų „geriausias būdas gauti Rusijos pažadą laikytis demokratijos ir žmogaus teisių“.
N. Sarkozy taip pat pasidžiaugė pasiektu susitarimu dėl pagalbos bankams finansų krizės akivaizdoje. Kita vertus, reikia aiškintis, kodėl tokia krizė apskritai galėjo įvykti ir ką turime daryti, kad ji nepasikartotų. „Ši krizė pasaulinė, todėl į ją reaguoti reikia pasauliniu mastu“, – pridūrė Prancūzijos prezidentas. Jis pasiūlė kartu su galingiausiomis pasaulio valstybėmis „sukurti naują pasaulio finansų sistemą“, kaip buvo padaryta po Antrojo pasaulinio karo, taip pat „iš naujo apibrėžti kapitalizmą ir jo vertybes“. „Neturėtume stebėtis, kad XXI amžiuje neveikia XX amžiaus sistemos ir institucijos“, – pridūrė N. Sarkozy.
Kita vertus, nereikėtų kvestionuoti visos rinkos ekonomikos – krizė pirmiausia kilo dėl finansinių spekuliacijų, todėl svarbu apriboti „mokesčių rojus“, stiprinti bankų finansinę atskaitomybę, taip pat apriboti bankų vadovų atlyginimus. Savo ruožtu Prancūzijos prezidentas pasiūlė sustiprinti ekonominį euro zonos valdymą, taip pat įkurti valstybinius investicijų fondus ES šalyse, kurie leistų skatinti perspektyvias pramonės šakas – pavyzdžiui, automobilių pramonę.
N. Sarkozy dar pažymėjo energetikos ir klimato kaitos įstatymų priėmimo, taip pat Lisabonos sutarties ratifikavimo svarbą. Kalbėtojas žadėjo dar šiemet pristatyti veiksmų planą, kuris leis įveikti po referendumo Airijoje kilusią krizę.
Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso pažymėjo svarbų ES vaidmenį siekiant sukurti pasaulines finansų valdymo sistemas. „Globalizavimas mums neturi būti kančia – turime aktyviai prisidėti prie jo valdymo“, – teigė Komisijos pirmininkas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į pastarojo meto iššūkius ES ekonomikai. „Kasdien daugėja ženklų, kad mūsų laukia recesija“, – pažymėjo J.M. Barroso ir pridūrė, kad ES šalys negalės jos įveikti pačios – nes jų ekonomika pernelyg glaudžiai susijusi. Kalbėtojas ragino „neleisti įsigalėti protekcionizmui“, o suteikti postūmį Europos ekonomikai, ypač mažesniosioms įmonėms. „Vyriausybės turi imtis priemonių skatinti ekonomikos augimą“, – pridūrė J. M. Barroso. Savo ruožtu Komisijos pirmininkas ragino greičiau priimti energetikos ir aplinkosaugos teisės aktus, taip pat remti labiausiai pažeidžiamus piliečius ir investuoti į žmonių lavinimą.
