Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Labai paprastas, šiltas, mielas žmogus, pasimesdavęs, kai apie jį kas kalbėdavo kaip apie didelį žmogų. Taip pirmąjį demokratiškai išrinktą Pietų Afrikos Respublikos prezidentą Nelsoną Mandelą prisimena Afrikoje gyvenanti smuikininkė Danguolė Klimienė, grojusi buvusiam prezidentui.
„Jis manė, kad jam skiriamas dėmesys – tai tuščias laiko gaišimas, geriau jau reikia kažką konkretaus daryti“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ pasakoja D. Klimienė.
– Kada sužinojote apie N. Mandelos mirtį?
– Apie jo mirtį sužinojome anksti ryte. Jis mirė beveik naktį, vėlai vakare. Paskutinius penkis mėnesius jis labai sirgo, nelabai kalbėjo, nelabai gaudėsi, kas vyksta. Žinote, žmogui vis dėlto buvo 95-eri metai. Ir taip tai stiprus žmogus – šitiek metų kalėjime prabuvęs...
Žinoma, mes visi šoke. Jį vadina tautos tėvu. Net ne tautos, o visos nacijos tėvu, nes čia gyvena daug skirtingų tautybių ir religijų žmonių. Atvirai pasakius, niekam tai nemaišo bendrauti ir būti draugais, kartu imtis verslo. Manau, kad N. Mandela prie to prisidėjo. Labai daug Afrikos šalių, kur juodieji paėmė valdžią ir baltieji pasitraukė, šie buvo išvaryti iš šalies, prasidėjo karas. Čia karas neįvyko, perversmas vyko labai taikiai. Manau, kad tai – N. Mandelos dėka.
– Pone Danguole, esate muzikantė, smuikininkė, grojusi N. Mandelai. Kur ir kokiomis aplinkybėmis vyko koncertas?
– Tai buvo prieš 14 metų. Aš buvau ką tik atvažiavusi čia iš Lietuvos. Nemanau, kad prieš 14 metų Lietuvoje žmonės žinojo, kas tas N. Mandela... Žinoma, žinojau, kad jis buvo šalies prezidentas, bet nelabai gaudžiausi, kas čia vyko, kaip tai vyko...
Vyko paprasčiausias renginys. Aš groju smuiku, taigi mane pakviečia į aukšto lygio renginius, kur dalyvauja ir vyriausybė. Ir man tada pristatė tuos žmones – štai čia tas, čia – anas, bet aš jų nelabai žinojau, o ir mano anglų kalba nebuvo labai gera.
Aš susitikau su tuo žmogumi... Žmogus – labai paprastas, drovus, labai pasimeta, kai apie jį kalba kaip apie didelį žmogų. Net iki paskutinių dienų jis laikė save labai paprastu žmogumi. Jis manė, kad jam skiriamas dėmesys – tai tuščias laiko gaišimas, geriau jau reikia kažką konkretaus daryti. Tai buvo labai mielas, labai malonus ir šiltas žmogus.
– Nepaprasta N. Mandelos gyvenimo istorija, charizmatiškos savybės, geras humoro jausmas ir, kaip pati sakote, kuklumas nulėmė jo populiarumą visame pasaulyje. O kuo jis žavėjo vietos gyventojus?
– Nevyko karo, vyko taikus perversmas. Jei pasižiūrėtumėte į kitas Afrikos šalis – Angolą, Mozambiką... Angola buvo portugalų kolonijos. Kai juodieji grįžo į valdžią, vyko baisus karas, baltuosius išvarė. O čia karas nevyko...
Esu susitikusi su buvusiu prezidentu ponu Frederiku Willemu de Klerku, mes kalbėjome apie tai. F. W. de Klerkas buvo paskutinis prezidentas prieš N. Mandelą. Jis sakė, kad būtų įvykęs karas, reikėjo nedelsiant ką nors daryti. Žinote, dar ne taip ir norėjo čia atiduoti tą valdžią, viskas buvo ant karo ribos... N. Mandela viską taip suorganizavo, kad karas neįvyktų, kad viskas vyktų taikiai, protingai. Mūsų šalyje visi buvo labai pasidalinę: kur baltieji, ten juodųjų nebuvo, kur spalvotieji (spalvotieji – tai juodieji maišyti su baltaisiais), ten spalvotieji. Visi buvo atskirai, pasiskirstę.
– Tai jis atliko tautos vienytojo vaidmenį?
– Taip, tai buvo tautos vienybė. Bet tai buvo taiki tautos vienybė – be kraujo, be karo, ir tai vyko labai švelniai.
– N. Mandela buvo vedęs tris kartus. Paskutinė jo žmona yra Graca Machel, jis ją vedė per savo 80-ąjį gimtadienį.
– Ji yra labai miela moteris. Aš asmeniškai esu su ja susidūrusi. Ji toks pat drovus žmogus kaip N. Mandela. Jo pirma žmona Winnie Mandela, kuri yra garsiausia, atvirai pasakius, arogantiška moteriškė. Ji buvo žymiai jaunesnė. Su antra žmona nesu susidūrusi. Bet ta pirma žmona... Ji veikli, bet šalyje jai nėra skiriama tiek meilės ir pagarbos. Mačiau, kad Holivudas pastatė apie ją filmą... Aš asmeniškai esu susidūrusi su ja ne viename renginyje – ji yra visiška N. Mandelos priešingybė.
N. Mandela turėjo didžiulę šeimą. Kai kurie vaikai, anūkai buvo įsivėlę į istorijas, susijusias su korupcija, kasyklomis. Žinote, buvo priėjimas. Bet aš manau, kad N. Mandela su tuo neturėjo nieko bendro. Jie paprasčiausiai turėjo jo vardą ir galėjo kažkaip negerai tvarkytis... Kai kurie jo anūkai ir vaikai nelabai gerbiami šalyje, bet tai nesutepa N. Mandelos vardo.
– Iš anksto paruoštus laidotuvių planus matęs „The Guardian“ žurnalistas sako, kad buvusio šalies prezidento laidotuvės bus didelis renginys. Ar jaučiasi, kad prasidėjo pagerbimo ceremonija šalyje?
– Mūsų šalis labai didelė. [...] Čia taip nesijaučia tas renginys kaip Europos miestuose. Mūsų krašte viskas „išmėtyta“ didžiulėje teritorijoje, nejauti to renginio masto. Turi atvažiuoti į konkrečią vietą, kur renginys vyksta, tik tada tai pajauti.
O žmonių nuotaikos... Visi labai liūdi, kai kurie netgi bijo, kad kas nors šalyje pasikeis. Aš nemanau, kad čia kas nors pasikeis. Nors jis ir nebuvo valdžioje, N. Mandela buvo vis dar labai įtakingas politikoje.
