Neseni įvykiai dar kartą atskleidė Lietuvos informacinės erdvės pažeidžiamumo problemas. Nauja tik tai, kad apie jas prašneko aukštas mūsų šalies politikas - Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Lietuvai minint Gedulo ir vilties dieną, Pirmasis Baltijos kanalas eilinį kartą pademonstravo savo misiją - transliavo Rusijos Dūmos deputatų užgaulingus pareiškimus.
Antanas Valionis pareiškė, kad sunku suprasti, kodėl Lietuvoje „nevaržomai transliuojama arši propaganda prieš mūsų valstybę“, ir siūlė rasti priemonių „nutraukti Lietuvos piliečių orumą žeidžiančią dezinformaciją ir tautinės nesantaikos kurstymą“.
Naujoji geopolitika ir neokolonializmas
Šis pavyzdys tik pademonstruoja modernias tarptautinių santykių tendencijas. Informacijos amžiuje kinta ir politinės konkurencijos tarptautinėje sistemoje principai. Karinė galia ir ekonominiai resursai praranda savo reikšmę. Valstybės ieško savo vietos pasaulyje, pranašumo prieš kitas siekdamos pasitelkiant žinias ir informaciją. Suvokdamos viešosios nuomonės reikšmę moderniame pasaulyje, jos stiprina savo informacinės politikos ramsčius: JAV pertvarko savo viešosios diplomatijos politiką, Prancūzija siekia įsteigti globalų prancūzišką televizijos kanalą, Kinija kuria nacionalinę informacinių karų koncepciją, o Rusija stiprina savo propagandos mechanizmus. Tai tik atspindys didžiulės kovos, kuri vyksta tarp šių valstybių dėl siekio dominuoti globalioje informacinėje erdvėje. Šioje naujoje erdvėje formuojasi sąlygos informaciniam neokolonializmui, o Lietuva tampa šio proceso taikiniu.
Potencialias Rusijos informacinės erdvės apsaugos strategijas pristatantis teoretikas A. V. Manoilo teigia, kad „informacinė kova globaliame pasaulyje - tai modernaus geopolitinio balanso įtvirtinimo pavyzdys“. Galima teigti, kad populiarų Makinderio teiginį, apibendrinantį jo geopolitikos sampratą, „kas valdo Rytų Europą, tas valdo Heartlandą, kas valdo Heartlandą, tas valdo Pasaulio salą, o kas valdo Pasaulio salą, tas valdo pasaulį“, galima pakeisti paprasta liaudies išmintimi - kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį.
Moderni tarptautinė sistema yra sudaryta iš regionų, kurie dominuoja informacinėje erdvėje ir yra atitinkamos ekspansijos šaltiniai, bei regionų, kurie neturi reikiamų informacinių išteklių, kurių informacinė infrastruktūra yra nepakankamai išplėtota ir kurie gali būti priskirti prie ekspansijos taikinių. Tokių valstybių likimas - „informacinės kolonijos“. Informacinis kolonializmas yra aktyvi atitinkamų valstybių politika, kuria siekiama pakeisti geopolitinį balansą globalioje informacinėje erdvėje ir kuri numato informacinio karo priemonių taikymą.
Integracija?
Per penkiolika nepriklausomybės metų Lietuvoje ypač populiari tapo integracijos sąvoka. Mes integravomės į NATO, į Europos Sąjungą. Tačiau verta išsikelti klausimą, ar tai jau pasibaigęs procesas, ar mes esame visavertė Vakarų Europos dalis. Suabejoti tuo verčia atidesnis žvilgsnis į mūsų informacinę erdvę, kurioje aiškiai matomi Rusijos neokolonializmo ženklai.
Lietuvos kabelinių televizijų asociacija (www.lkta.lt) skelbia visų savo narių platinamų televizijų programų sąrašą, kuriame yra 78 įvairios televizijos programos. Iš jų 23 yra rusiškos arba gali būti pateikiamos su rusišku garso takeliu, pvz., „Eurosport“, „Discovery Channel“, „Viasat History“ ir pan. Tai sudaro 29 proc. visų pateikiamų programų. Tačiau individualių kabelinių televizijų paketuose rusiškų programų procentas yra didesnis.
Štai kabelinė televizija „Rygveda“ (www.rygveda.lt) Vilniuje pavasarį džiaugėsi pradėjusi retransliuoti dvi naujas rusiškas programas „Rossijskij Biznes Kanal - RBK“ ir „Televizionnij Damskij Klub - TDK“. Ši solidi kabelinė televizija dabar siūlo 13 rusiškų programų ir dar 5 ne Rusijos, tačiau dubliuojamas rusų kalba programas iš 49 bazinio paketo programų. Taigi dabar šios kabelinės televizijos retransliuojamos programos rusų kalba sudaro beveik 37 proc. visos programų pasiūlos. Tarp minėtų 49 programų dar retransliuojamos 9 lietuviškos programos, 10 programų anglų kalba, 5 - prancūzų kalba, 2 - vokiečių kalba. Taigi anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis bendrai retransliuojama mažiau programų negu viena rusų kalba.
Vilniuje veikianti kabelinė televizija „Vilsat“ (www.vilsat.lt), kuri, kitaip nei kitos kabelinės televizijos, naudoja bevielio perdavimo technologiją ir todėl gali abonentams pateikti tik 23 retransliuojamas programas, retransliuoja 8 rusiškas programas, taip pat rusišką „Discovery Channel“, „Eurosport“ garso takelį. Be to, retransliuojama ir valstybinė Baltarusijos televizija. Taigi rusiškų programų proporcija čia dar didesnė.
Tiesa, yra ir kitokių pavyzdžių. Pavyzdžiui, Šiaulių kabelinės televizijos (www.splius.lt) 31 bazinio paketo programų sąraše yra tik 3 originalios rusiškos programos - PBK, MOM ir „RTR Planeta“ bei dar 3 užsienietiškos, retransliuojamos su rusišku garso takeliu, - „Euronews“, „Discovery Channel“ ir „Animal Planet“, o tai sudaro daug mažesnį procentą negu Vilniuje.
Žinoma, kabelinės televizijos taikosi prie abonentų norų, tačiau, matant nemažėjantį retransliuojamų rusiškų kanalų skaičių Lietuvoje, galima įžvelgti ir Rusijos valdžios bei jai pavaldžios žiniasklaidos kainodaros ir rinkodaros tendencijas, skatinančias tokią padėtį.
Be to, pastebima kita tendencija - Lietuvos televizijos, dalyvaudamos konkurencinėje kovoje ir, matyt, norėdamos sutraukti kuo didesnį žiūrovų skaičių, taip pat taikosi prie auditorijos ir pateikia laidas tomis kalbomis, kurias geriausia supranta dauguma žiūrovų. Praeitą savaitę atlikta RAIT apklausa parodė, kad dauguma Lietuvos gyventojų rusiškus filmus pageidauja žiūrėti su lietuviškais subtitrais, o angliškų ir kitomis kalbomis - dubliuotus lietuviškai.
Todėl rusiški filmai arba laidos (pvz., „Okna“, „Kriminalnaja Rosija“) yra transliuojami su subtitrais, o angliški ar prancūziški yra dubliuojami. Taip Lietuvos gyventojai neskatinami mokytis arba tobulinti kitų kalbų, o yra paliekami rusiškoje kalbinėje, o kartu ir informacinėje erdvėje. Laidų ir filmų, kažkada transliuotų Rusijoje, gausėjimas Lietuvos televizijose ypač pastebimas pastaraisiais metais.
Jei tokia situacija išliks ir ateityje, mes dar ilgai negalėsime šnekėti apie Lietuvos integraciją į Vakarų Europos informacinę erdvę.
