Įsivesti eurą progų bus mažai
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėja, kad kainų stabilumo kriterijų tenkinsime neilgai, o kitų metų pradžioje jau matysime vidutinės metinės infliacijos augimą. Pasak ekonomisto, teoriškai Lietuva šiuo metu yra pasiruošus įsivesti eurą, tačiau jau kitų metų antroje pusėje nebetenkinsime Mastrichto kriterijaus ir langas bus užsivėręs. Be to, tokie „langai“ ateityje bus reti ir labai maži.
N. Mačiulis priminė, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuva Mastrichto kriterijaus netenkino nė karto. Latvija dėl euro įvedimo jau skolinasi 0,8 proc. pigiau. Ekonomistas skaičiuoja, kad Lietuva turėdama eurą sutaupytų 323 mln. litų aptarnavimo mokesčių.
„Šiemet Lietuvos infliaciją prigesino itin palankios tendencijos žaliavų rinkose – pigo ne tik nafta, bet ir dauguma maisto produktų. Tačiau žaliavų pigimas nuolat nesitęs, o jau kitų metų pradžioje, atsigaunant euro zonos ekonomikai, tikėtinos ir jų brangimo tendencijos. Infliaciją kitų metų pradžioje gali kilstelti didesni alkoholio bei tabako akcizai ir naujas akcizas gamtinėmis dujoms. Be to, atsigaunant vidaus rinkai, dalį šiemet padidėjusių sąnaudų įmonės gali nuspręsti perkelti galutiniams vartotojams, dėl ko padidėtų vartotojų kainų indeksas“.
Atsipalaiduoti negalima
Dėl šių priežasčių „Swedbank“ ekonomistai siūlo neatsipalaiduoti ir toliau ieškoti galimybių, kaip tiek trumpame, tiek ilgame laikotarpyje galėtų būti užtikrinamas kainų stabilumas, o infliaciją lemtų tik reali konvergencija – pajamų augimas.
„Bent jau šiemet reikėtų susilaikyti nuo bet kokių vartojimo mokesčių didinimo, nebekelti minimalaus mėnesinio atlyginimo bei toliau ieškoti galimybių sumažinti valstybės reguliuojamas – šildymo, elektros, kitų paslaugų – kainas“, – pataria N. Mačiulis.
Ilgame laikotarpyje ekonomistas rekomenduoja skatinti konkurenciją tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuose, suteikti pakankamai įgaliojimų Valstybinei kainų ir energetikos komisijai bei Konkurencijos tarybai, atsisakyti konkurenciją ribojančių reguliavimų.
„Dirbtinės priemonės, pavyzdžiui, antkainių reguliavimas, retai duoda naudos vartotojams, o kartais dar labiau apriboja konkurenciją. Dėmesį reikėtų sutelkti į darbo rinkos efektyvumo didinimą, užtikrinantį darbo paklausos ir pasiūlos balansą bei užkertantį kelią kainų burbulams. Nuolatinis produktyvumo augimas taip pat reikalingas tam, kad atlyginimų augimas nesukurtų perteklinės infliacijos“, – apibendrina ekonomistas.
