Pirkėjai vis dažniau ieško būdų, kaip nebrangiai apsirengti, bet atrodyti turtingai ar bent jau ne pigiai. kur galima įsigyti geros kokybės vertingą, garsaus prekės ženklo daiktą nepaklojus mėnesio algos? Sovietmečio palikimuose – komiso parduotuvėse.
Čia ateinama ir su savais, bandant juos įstatyti į pardavimų lentynas. Universalios prekyvietės pasižymi ne tik lanksčiomis kainomis, bet ir specifiniu jaukumu. Užsukę į sostinės senamiestyje drabužių parduotuvę – komisą „Pudrinę“, tai pajuntame, tarsi įvirtus į „draugės spintą“. Tvarkome tą „spintą“ - kilnojame vieną po kitą daiktą ir klausiame, kiek kas kainuoja. ...Ir iš kur tie daiktai? Viena iš jo, nuolat ten budinčių, vadovių, – Neringa Čebatorienė atsako į klausimus.
Kiek kainuoja šie Jeano Paulo Gaultier moteriški džinsai?
200 litų.
„Etro“ džinsai?
Irgi – 200 Lt.
Ar iki penkiasdešimties litų galima ką nors įsigyti?
Prašom: karoliai, palaidinė (Rodo kitus daiktus – aut. past.) – matot, pigu, bet daiktai neprasti. Yra ir vardinių rankinių, kurių kainos parduotuvėje siekė po keletą tūkstančių, o pas mus kainuos kelis šimtus.
Kokių prekinių ženklų gaminiai yra labiausiai graibstomi?
Žinoma, populiariausi – lietuvių garsiai linskniuojami, tačiau prioritetus teikiame mažiau žinomiems, bet savo originalumu ir mados pojūčiu pranašesnių gamintojų. To norime išmokyti ir savo klientus.
Ar nusipirkus tokį originalų daiktą, nekyla pavojus, kad kokiame renginyje sutikti to daikto buvusią šeimininkę?
Tokia galimybė visuomet yra, bet ji viena iš daugelio. Be to daiktai, kokie brangūs ir originalūs bebūtų – nėra vienetiniai. Didesnė galimybė kyla sutikti kelias ponias renginyje su vienos kolekcijos rankinėmis, pirktomis įprastinėje parduotuvėje, nei vintažinėje krautuvėlėje. Neseniai dariau žygį per Vilniaus parduotuves, tai, ka pamačiau – nuliūdino...
Išduokit, iš kieno spintų nusėda daiktai pas jus?
Daiktus suneša sostinės bei kitų miestų gyventojai – bet čia tik oficialioji versija. Norint, kad parduotuve susidomėję pirkėjai grįžtų, tenka pasitelkti išmone, perfiltruoti savo ir draugių spintas, garderobo įdomybių ieškoti užsienyje ir įvykdžius stiprią atranką išdėlioti ant lentynų. Įmantrūs, kokybiški, nebūtinai garsių prekės ženklų daiktai mus domina ne mažiau nei garsių firmų.
Kokiomis prekėmis labiausiai didžiuojatės?
Miela turėti senų daiktelių, kai tikrai žinai, kad daugiau tokių joks gamintojas nepakartos. Kita grupe: dėvėtais ar visiškai naujais rūbais, atkeliavusiais iš mados sostinių ar mažų užsieninių parduotuvėlių – įdomiais, kurių etiketė nebūtinai yra girdėta lietuvio ausiai. Pavyzdžiui, kur tu nusipirksi “Marella" pūkinę striukę už 500 litų?
Kaip manote, kodėl kai kurie gėdinasi užsukti į komiso tipo prekyvietes?
Turbūt reikėtų paklausti tų, kuriems gėda. Tai pasenęs požiūris, tiems, kurie bent šiek tiek matė pasaulio nėra gėda – tai saviraiškos vieta. Neseniai kolegems užsiminiau, kaip gaila, kad drabužių kūrėjai dėl sezoniškumo kuria tik du kartus metuose. Šmaikštaujame, kad mūsų parduotuvėje nauja kolekcija kiekvieną dieną. Dar ir dovanėlių Kalėdinių klientai gauna...
Kaip apibūdintumėte savo klientus?
Visi tie, kuriems negėda ir kurie nori keistis, išsiskirti iš pilkos masės – nuo studijuojančio jaunimo, namų šeimininkių iki verslininkių, teisininkių, politikių.
Ko dažniausiai dairosi pirkėjos?
Poreikius diktuoja sezoniškumas, bet visada populiariausia prekė tarp moterų - suknelė.
Ar į tokias „draugių spintas“ užsuka vyrai?
Būna. Šiuo laikotarpiu prekiaujame vyriškais aksesuarais, vasarą turėjome ir drabužių. Pasiūla turi atitikti paklausą, tai reiškia, jog ateitis parodys ar asortimentą vyrams plėsime.
Ar teikiate nuomos paslaugą?
Taip, esant poreikiui nuomojame daiktus, tačiau kuomet kainos nesikandžioja, labiau apsimoka isigyti, nei išsinuomoti.
Ar save drįstumėte vadininti „vintažiniu butiku“?
Esminė vintažo sąvoka siekia mažiausiai 20 metų praeities. Deja, Lietuvoje ši sąvoka iškraipyta, taip vadinamos prabangios dėvėtų rūbų parduotuvės, turbūt todėl, kad žodis “komisas" neskamba patraukliai. Atsakymas: pas mus galima įsigyti dvidešimties metų praeitį menančių papuošalų, kitų aksesuarų.
Neringa, ar įmanoma išgyventi iš sendaikčių parduotuvės verslo?
Geras klausimas, matyt priklauso nuo to, kaip supranti gyvenimo kokybę. Turbūt galima, bet ne mūsų atveju, mums ji – daugiau pomėgis nei pragyvenimo šaltinis.
