Tai numatančioms Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisoms ketvirtadienį pritarta po pateikimo. Už jas buvo 62 Seimo nariai, vienas susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
Kultūros ministro Šarūno Biručio pateiktame įstatymo projekte numatyta pratęsti atlikėjų turtinių teisių galiojimo terminą į teisėtai išleistus arba viešai paskelbtus fonogramose užfiksuotus atlikimo įrašus nuo 50 iki 70 metų. Tokiam pačiam laikotarpiui siūloma pratęsti fonogramų gamintojų teisių galiojimo terminus į teisėtai išleistas arba viešai paskelbtas fonogramas.
Dokumente teigiama, kad atlikėjų turtinės teisės galioja 50 metų po atlikimo datos. Jeigu per šį laikotarpį atlikimo įrašas teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, atlikėjų turtinės teisės galioja 50 metų po pirmojo atlikimo įrašo, kuris nėra fonograma, išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau, arba 70 metų po pirmojo atlikimo įrašo, kuris yra fonograma, išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.
Projektu atlikėjams ketinama nustatyti teisę kasmet gauti papildomą atlyginimą už fonogramose užfiksuotų atlikimo įrašų naudojimą, praėjus 50 metų po fonogramos išleidimo arba neišleistos fonogramos viešo paskelbimo.
„Atlikėjai savo karjerą paprastai pradeda jauni ir dabartinis 50 metų apsaugos terminas, taikomas atlikimo garso įrašams, fonogramoms, nesaugo atlikėjų teisių visą jų gyvenimą. Todėl kai kurie atlikėjai, sulaukę garbaus amžiaus, netenka pajamų ir yra socialiai pažeidžiami“, - ketvirtadienį Seime sakė Š.Birutis.
Pagal projektą, fonogramų gamintojų teisės galios 50 metų po įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį fonograma vėl išleidžiama, gamintojų teisės galios 70 metų nuo pirmojo teisėto išleidimo datos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
