Šįmet minimiems Muziejų metams įgyvendinti iš biudžeto skirta beveik 1,5 milijono litų, tačiau nevalstybiniai muziejai jaučiasi nuskriausti ir savo pagrindinei veiklai išskirtiniais metais negaunantys nė lito.
Valstybinių muziejų atstovai kiek nustebo sužinoję, kad trečdalis visos programos sumos (500 tūkst. Lt) skiriama kultūros ministro pasiūlytai „Kūrybinių industrijų plėtros atnaujinant ir populiarinant muziejų ekspozicijas projektų programai“. Į šios programos lėšas galės pretenduoti ir muziejine veikla užsiimančios biudžetinės viešosios įstaigos.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete trečiadienį pristatyta Muziejų metų programa, skirta pirmojo viešo 1812 metais įkurto Lietuvos muziejaus - Dionizo Poškos Baublių 200 metų jubiliejui paminėti.
Programoje numatyta šįmet beveik 400 tūkst. Lt skirti muziejinėms vertybėms įsigyti, dar beveik tiek pat - Muziejų metų programos įgyvendinimo priemonėms. 100 tūkst. Lt bus skiriama muziejinių vertybių restauravimui ir dar tiek pat - Muziejų metų viešinimui, kurį Kultūros ministerija vykdys su Lietuvos radiju ir televizija.
Pasak Lietuvos muziejų asociacijos prezidento Raimundo Balzos, sudarant programą stengtasi, kad Muziejų metų renginiai pasklistų po visą Lietuvą. Vienas ryškiausių programos renginių - „Lietuvos muziejų kelias“, prasidėsiantis gegužės 12 dieną Bijotuose, prie Poškos Baublių, ir finišuosiantis rugsėjo mėnesį Klaipėdos jūrų muziejuje.
„Šie renginiai susiskirstę į 5 regionus ir kiekviename iš regionų dalyvauja po 15-20 muziejų su savo renginiais. Labai kviečiame ir į mugę “Muziejai be sienų„ Vilniuje, Rotušės aikštėje. Gegužės 18 ir 19 dienomis čia prisistatys per 30 Lietuvos muziejų su savo veikla, bus galima sužinoti, ką veikia muziejininkai“, - vardijo R. Balza.
Muziejų asociacijos vadovas įvardijo labai skaudžią problemą - šiais metais Lietuvos muziejininkai pasididinę savo darbo krūvį 2-3 kartus, bet atlyginimai išlieka tie patys. „Žmonės dirba iš paskutiniųjų, situacija labai sunki. Norėčiau, kad tai būtų galimybė, paskatinimas, kad mūsų tas darbas iš tikrųjų vertinimas. Šiuo metu atlyginimas 1200 litų “popieriuje" žmonėms su universitetiniu išsilavinimu - labai varganas, - kalbėjo R. Balza.
Daugiau kaip dvidešimt metų šalia Vilniaus veikiančio Europos parko direktorius Gintaras Karosas piktinosi, kad net išskirtiniais Muziejų metais nevalstybiniai muziejai, kaip ir daugelį metų prieš tai, palikti be dėmesio. „Muziejų sritis vienintelė nepatyrė nė kiek demokratijos, visos programos yra skirtos tiktai biudžetiniams muziejams finansuoti. Tai yra gėdingas dalykas. Muziejai patys nenori reformuotis, prerogatyva juos keisti yra tų žmonių, kurie formuoja kultūros politiką. Matom, kiek yra lėšų, asignavimų, etatų, milžiniškos sumos vien biudžetiniam sektoriui išlaikyti. Mes niekad nesame gavę nė vieno lito savo tiesioginei veiklai - už kraštovaizdžio formavimą, naujų kūrinių kūrimą, ir neturime kur kreiptis“, - neslėpė apmaudo G. Karosas, negailėjęs kritikos Kultūros ministerijai.
Kultūros viceministras Gediminas Rutkauskas pripažino, kad nevalstybinių muziejų rėmimo klausimas yra skaudus, šioje srityje esama inercijos. Ministerijos atstovė Rūta Pileckaitė siūlė nebiudžetiniams muziejams pretenduoti į Kultūros rėmimo fondo lėšas, taip pat konkurso sąlygomis dalyvauti specialioje programoje nevyriausybinėms organizacijoms.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nusprendė siūlyti nuostatą Muziejų įstatyme, kad dėl biudžeto paramos galėtų konkuruoti lygiomis sąlygomis įvairiose programose ir nevalstybiniai muziejai. Taip pat siūloma didinti muziejų prieinamumą visuomenei, kad jų darbo laikas būtų patogus daugeliui lankytojų. Bus siūloma sistemiškai galvoti ir apie kultūros sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimą - ši programa buvo sustabdyta prasidėjus ekonominei krizei.
