Muziejai atrado dar vieną būdą priartėti prie visuomenės. Jau nebepakanka susikurti tinklalapį ir tikėtis, kad žmonės atsitiktinai jį suras.
Muziejai visame pasaulyje ne tik kuria interneto svetaines, bet taip pat įsitraukia į interneto socialinius tinklus, tokius kaip „YouTube“, „Facebook“ ar „MySpace“ ir kt., kuria interneto dienoraščius.
Muziejininkai suprato, kad internetas suteikia puikią galimybę plėtoti savo misiją: leidžia surasti daugiau potencialių muziejaus lankytojų ir ugdo, šviečia itin platų žmonių ratą.
Indianapolio (JAV) meno muziejus turi atskirą vaizdo kanalą tinklalapyje „YouTube“. Oklendo muziejus (JAV) nuolat mezga ryšius su prisijungusiais interneto vartotojais, kad šie padėtų garsinti muziejaus renginius. Bruklino meno muziejus (JAV) susikūrė anketą socialiniame interneto tinklalapyje „Facebook“, kuriame žmonės, jau aplankę muziejų, raginami dalintis nuotraukomis iš muziejaus.
„Seniau leidome muziejaus katalogą ir taip stengėmės sudominti žmones, tačiau šiandien žmonės kur kas dažniau susidomi dalykais, kurie yra internete“, – pastebi James`as G. Leventhalis, Berklio (Kalifornija, JAV) žydų muziejaus Rinkodaros skyriaus vadovas.
Šis muziejus dar pernai sukūrė savo anketą tinklalapyje „Facebook“, ir per penkias savaites prie muziejaus anketos prisijungė daugiau nei 100 narių. Muziejus savo narius informuoja apie naujus renginius, parodas, ragina komentuoti muziejaus ekspozicijas, dalintis nuotraukomis ir pan.
„Muziejai bandydami suaktualinti savo kolekcijas, mėgindami padaryti jas prieinamomis platesnei auditorijai susiduria su daugybe iššūkių. Didžiausia kliūtis žmonėms – kad pamatytų muziejaus ekspozicijas, jie turi į muziejų ateiti. Tad jeigu galima panaikinti fizinį kontekstą, muziejaus misija įgyvendinama gerokai lengviau“, – įsitikinęs Jenniferis Trantas, vienos Toronto (Kanada) konsultacinės įmonės dalininkas.
Padeda pritraukti lankytojų
Muziejaus darbuotojams nereikia išmanyti sudėtingų technologijų. Didžioji dauguma interneto socialinių tinklų yra nemokami, jais lengva naudotis.
Dave`as Evansas, socialinės žinisklaidos konsultacinės įmonės „Digital Voodoo“ viceprezidenas, sako, kad jau egzistuojančios sistemos internete leidžia žmonėms dalintis patirtais įspūdžiais, o tai didina muziejaus lankytojų skaičių.
Muziejai kuria savo interneto dienoraščius, žmonės turi galimybę prenumeruoti jų informacinius biuletenius, gauti žinias apie renginius ir pan.
Ne viename muziejuje jau leidžiama fotografuoti ir filmuoti. Muziejaus darbuotojai tikisi, kad medžiaga bus išplatinta internetu ir pasieks plačią interneto vartotojų bendruomenę.
„Kuo daugiau infomacijos pateikiama interneto vartotojams, tuo daugiau žmonių susidomi ir aplanko muziejų gyvai. Nemanau, kad muziejai internete yra konkurentai tikriems muziejams. Tai yra vienas iš būdų pritraukti žmonių“, – pabrėžia Shelley Bernsteinas, Bruklino meno muziejaus informacinių sistemų vadybininkas.
Balandį Montrealyje (Kanada) rengiama konferencija „Muziejai ir internetas“, kurios pagrindinė tema – interneto socialiniai tinklai. Konferencijos organizatorių teigimu, didžioji dauguma JAV muziejų susidomėjo būsimu renginiu.
Svarbu suformuoti veiklos strategiją
Viena didžiausių problemų, kurias muziejams svarbu išspręsti – autorinių teisių klausimas ir galimi netinkamo nuotraukų naudojimo atvejai.
Ieškota įvairių būdų, kaip spręsti šiuos klausimus – kalbėta net apie Meno muziejų nuotraukų konsorciumo įsteigimą. Jis leistų užsiimti edukacija, bet neleistų kėsintis į autorių teises.
Kad muziejų veikla internete būtų plėtojama tinkamai, muziejininkai turi susiformuoti savo veiklos internete strategiją, politiką ir metodiką.
Parengta pagal „The New York Times“
