Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas turėtų įteikti atsistatydinimo pareiškimą.
Tik šitaip įmanoma išgelbėti partijos, savo paties, Vyriausybės ir valstybės garbę. Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) įkliuvęs korupcija įtariamas Artūras Skikas, Liberalų ir centro partijos deleguotas viceministru, buvo A.Čapliko dešinioji ranka. Jei A.Čaplikas ilgai nedvejodamas ir niekieno neverčiamas įteiktų premjerui atsistatydinimo pareiškimą (prisiimtų partinę ir asmeninę atsakomybę), pasirodytų garbingas, neteisinantis korupcijos ir su ja nesusijęs.
Premjeras Andrius Kubilius vertindamas tokį poelgį galėtų atsistatydinimo ir nepriimti. Ir jis, ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė galėtų A.Čaplikui suteikti dar vieną pasitikėjimo kreditą. O ministras ypač stengtųsi pasitikėjimą pateisinti sąžiningai reformuodamas sveikatos apsaugos sistemą.
Tokia galėtų būti politinė logika, bet po užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko nuvertimo Lietuvoje viskas kitaip. Kaip atrodys D.Grybauskaitė nepasitikinti V.Ušacku ir pasitikinti A.Čapliku? V.Ušackas išmestas už nieką. Bandė paaiškinti, kad jis negirdėjo Prezidentės, bet išaiškėjo, kad Prezidentė jau nuo rugsėjo nieko jam nesakė – nenorėjo susitikti. Prikišta savireklama, bet juk Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nenustatė, kad V.Ušackas būtų naudojęs valstybės pinigus savireklamai. Nėra atstatydinimo kriterijų: viskas priklauso tik nuo D.Grybauskaitės malonės arba nemalonės.
Andrius Kubilius irgi negali pasakyti: prisiimu atsakomybę už savo kabineto narį A.Čapliką, nes V.Ušacko premjeras negynė. Pasakė, kad ministras dirbo gerai, bet paaukojo. Ir suprantama kodėl. Kaip gali premjeras, turintis žemiausius pasitikėjimo reitingus, prieštarauti aukščiausių reitingų savininkei Prezidentei, kuri vis dėlto dar remia Vyriausybės darbą? Reikia nuolankiai lankstytis D.Grybauskaitės užgaidoms, nes tik toks Vyriausybės išlikimo garantas.
A.Čaplikas atrodo supratęs naujas žaidimo taisykles. Jis labai stebisi A.Skiko poelgiu ir nerišliai žada, kad viską padarys, jeigu reikės. Jei lieps – atsistatydins. Elgesys nė iš tolo nepanašus į savarankiško, tvirto ir sąžiningo politiko. Greičiau primena baimės sukaustytą paklusnų pavaldinį. Prezidentei, atrodo, tai patinka. Ji užsimena, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje dėl kilusio korupcijos skandalo bus daugiau STT veiksmų. Ir tik po jų D.Grybauskaitė žada kviestis ministrą pasikalbėti. Betgi politinė atsakomybė už dėmę tavo partijai ir kuruojamai ministerijai yra daug didesnė negu teisinė. Politinei atsakomybei visai nebūtina laukti, kabins teisėsauga tave patį ar praeis pro šalį.
Paklusnių pavaldinių dvaro taisykles primetė šalies vadovė aną savaitę pasikvietusi visus Ministrų kabineto narius ir pasakiusi labai reikšmingą sakinį: „Man reikia Vyriausybės, kuri galvotų apie šalį, kuri darytų tai, ką privalo daryti šitoje situacijoje, ir atsakingai siektų rezultatų – tai yra dirbtų ir mažiau šnekėtų. To ir prašau, ir reikalauju.“
Svarbiausias tos frazės akcentas – man reikia. Tai ryški autoritarinė nuostata, kokios nedrįso įtvirtinti nė vienas buvęs Prezidentas (net ir „tvarkdarys“ Rolandas Paksas). Kita reikšminga nuoroda Vyriausybei – dirbti ir mažiau šnekėti. Panašių pasakymų Lietuvoje būta, siūlyta nepolitikuoti, o dirbti. Šitaip būdavo menkinamas politiko darbas, dažniausiai siūlant „specialistų“ Vyriausybes, atmetant opozicijos kritiką.
Neįmanomas politiko darbas be šnekėjimo. A.Kubiliaus Vyriausybei, priešingai, galima prikišti vangų bendravimą su tauta, nepakankamai išaiškintus sprendimus, per silpną diskusiją su opozicija ir socia linėmis grupėmis. Politikai privalo šnekėti. Jų žodis – kaip daiktas. Turime rimtai vertinti jų žodžius, prižiūrėti, kad jie nuo darbų nesiskirtų. Visiškai natūralus politikui toks kaip V.Ušacko noras pasireklamuoti. O kaip kitaip tauta žinos apie darbus?
Paliepimas ministrui dirbti ir mažiau šnekėti iš šalies vadovės lūpų reiškia tik viena: aš čia svarbiausia (man reikia), o jūs visi – tik ūkvedžiai. Vykdykite mano sumanymus ir tylėkite, bijodami sulaukti grėsmingo nuosprendžio – nepasitikiu. Po V.Ušacko istorijos turbūt visi ministrai, generalinis prokuroras, kiti pareigūnai ir tarnautojai turėtų eiti pas D.Grybauskaitę ir klausti: ar aš dar galiu dirbti, ar dar manimi pasitikite? Sakykite, ką turiu įvykdyti, pasižadu tylėti.
Lietuvos Konstitucija nesuteikia Prezidentui autoritarinių galių. Kol kas tas galias suteikia D.Grybauskaitės reitingai. Tauta kol kas džiaugiasi ryžtinga Prezidente. Bet perlenkta lazda gali smogti antru galu. Baimės sukaustyti pataikūnai nepajėgūs gerai dirbti. Jei susikurs stipri „nukirstų galvų opozicija“, o tauta ilgainiui ims gailėtis nuskriaustųjų, tada su nostalgija prisiminsime Valdą Adamkų. Ir ims byrėti D.Grybauskaitės reitingai. A.Lukašenkos valdymo stilius Lietuvoje negali prigyti.
