Visas pasaulis švenčia Tarptautinę biologinės įvairovės dieną - mums gal ne visiems įprastą, tačiau iš tikro pačią suprantamiausią ir žemiškiausią šventę. Esame įpratę šventes minėti turėdami didelių laimėjimų. Ši šventė yra kitokia - pati biologinė įvairovė, jos turtingumas yra daugiau negu laimėjimas. Jeigu tikslingai siekiame ją pažinti, nustatyti jos būklę ir, reikalui esant, saugome, padedame retoms ir nykstančioms rūšims ar bendrijoms, tai ir yra šventės vertas reikalas.
Kas gi ta biologinė įvairovė? Dar prieš 18 metų šis terminas, vartojamas visiems augalams, grybams ir gyvūnams apibūdinti, buvo laikomas naujove. 1992 m. Brazilijoje, Rio de Žaneiro mieste, buvo pasirašyta Biologinės įvairovės išsaugojimo tarptautinė konvencija - ją pasirašė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis. Kaip ir kitos tarptautinės sutartys, po pasirašymo ši konvencija buvo ratifikuota mūsų Seime (1995 m.). Suprantama, pati konvencija yra tik priemonė genetinei, rūšių, ekosistemų įvairovei saugoti. Tačiau kartu šios konvencijos užduotys - kova su dykumėjimu, su badu, taip pat - visuomenės auklėjimas, mokymas tinkamai naudoti ir tausoti biologinės įvairovės išteklius.
Manoma, kad pasaulyje gyvena iki 80 milijonų gyvybės formų - rūšių. Šiandien aprašyta tik apie pusantro milijono. Iš jų apie 750 tūkst. vabzdžių rūšių, apie 40 tūkst. stuburinių gyvūnų. Europoje aprašyta 215 000 rūšių, Lietuvos biologinę įvairovę sudaro per 30 tūkst. augalų, grybų ir gyvūnų rūšių. Manydami, kad tai - labai daug, turėtume žinoti, jog tai nėra visas sąrašas. Galima teigti, kad dar 10-15 tūkst. rūšių galima atrasti, ištirti. Palyginkime - Švedijos biologinę įvairovę sudaro daugiau kaip 53 tūkst. rūšių. Nuo 2001 m. atlikdami detalius vabzdžių (ypač smulkių dvisparnių) tyrimus švedai rado 500 šių vabzdžių rūšių, anksčiau neaptiktų Švedijoje. Tačiau (tas yra labai įdomu XXI a.) buvo rasta ir aprašyta apie 500 rūšių, dar nežinotų mokslui. Vadinasi, daug ką galime atrasti ir mes.
Kam reikia tai žinoti? Juk kai kurie gyvūnai, augalai, o ypač grybai, gali būti labai smulkūs, sunkiai apibūdinami ir labai reti. Juos reikia pažinti, kad galėtume saugoti, apginti: būtų nedovanotina, jeigu rūšys išnyktų mums taip ir nespėjus apie jas nieko sužinoti. Tik ištirtos rūšys, jų biologija, ekologija gali tapti būsimos mūsų veiklos pamatu.
Ar tikrai biologinei įvairovei gresia išnykimas? Visa biologinė įvairovė to gal ir nejaučia, tačiau didelis naudojimas (kartais net to nežinant), buveinių naikinimas, tarša, klimato pokyčiai, plintančios invazinės rūšys, intensyvėjanti žemėnauda veikia labai agresyviai. Jeigu vieną rūšį veikia bent keletas šių veiksnių, jai išlikti gali būti sunku. Raudonosios knygos puslapiuose turime nulinę kategoriją - tai rūšys, kurios anksčiau Lietuvoje gyveno, o dabar laikomos išnykusiomis. Kai kurios galbūt sugrįš, tačiau yra ir tokių, kurioms pagelbėti sunku. Štai didelis vabalas elniavabalis - senų ąžuolynų gyventojas - beveik neturi tinkamų vietų, žvyrė (arba baltasis tetervinas) pasitraukė nusausinus pelkes ir atšilus klimatui. Išnyko dar prieš 40 metų Lietuvos miestuose perėję kuoduotieji vieversiai, vos vos rusena pilkosios startos populiacija.
Biologinė įvairovė saugoma - Lietuvoje priimta keletas svarbių įstatymų, pasirašytos tarptautinės sutartys. Tačiau reikia ir mūsų supratimo, geranoriškumo - juk kiekvienas galime išsaugoti nors mažą kūdrą su varlėmis, sausuolį medį su genio dreve, gražią natūralią pievelę, kurioje žydi reti augalai ir dūzgia begalė vabzdžių.
Biologinė įvairovė supa mus. Pagaliau ir mes, kaip viena rūšis (Homo sapiens), esame biologinės įvairovės dalis. Todėl dabar turime teisę švęsti Tarptautinę biologinės įvairovės dieną, o po to visą gyvenimą saugoti pačią biologinę įvairovę.
Selemonas Paltanavičius
