Šiaurinėje Japonijoje lankytojus masina kelios dešimtys mumifikuotų vienuolių „sokushinbutsu". Tai - senovinės budizmo atšakos „shugendō" pasekėjai, gyvenimą įprasminę aukščiausia savineigos forma.
Tris metus šie japonų vienuoliai misdavo vien riešutais ir sėklomis. Maža to, laikydamiesi dietos jie aktyviai sportuodavo, kad prarastų kūno riebalus.
Po to dar tris metus vienuoliai krimsdavo medžių žieves ir šaknis, užgerdami nuodinga arbata. Tai sukeldavo vėmimą ir staigų kūno skysčių praradimą, tačiau svarbiausia - arbata sunaikindavo visus kirminus skrandyje, kurie po mirties pradėdavo ėsti kūną.
Prabadavęs šešis metus, vienuolis galiausiai užsitrenkdavo akmeniniame karste, šiek tiek didesniame už jo kūną. Ten jis sedėdavo lotuso poza. Su pasauliu vienuolį jungdavo tik vamzdelis orui ir skambutis. Pastarasis būdavo naudojamas pranešti aplinkiniams, jog karste trūnantis žmogus - dar gyvas. Kai vieną dieną juo būdavo nustojama skambinti, aplinkiniai suprasdavo: vienuolis iškeliavo anapilin.
Tiesa, ne visų vienuolių pastangos iš savęs padaryti mumiją baigdavosi sėkmingai. Kai karstai būdavo atveriami, kai kurių vienuolių kūnai jau būdavo negrįžtamai suirę. Tokiu atveju nelaimėliai būdavo užkalami tame pačiame karste. Jie gerbiami už ištvermę, tačiau nešlovinami.
Tie, kuriems mumifikuotis pavykdavo, tuo tarpu savo statusu prilygdavo Budai. Tokie vienuoliai susilaukdavo daugybės pasekėjų. Ši „sokushinbutsu" japonų vyriausybės buvo uždrausta dar XIX amžiuje. Nepaisant to, vienuolių mumifikacija tęsėsi iki XX-ojo.
Iki šių dienų yra išlikusios 28-ios „sokushinbutsu" mumijos, tačiau tik 16-a iš jų yra eksponuojamos.
Garsiausia „Shinnyokai Shonin" mumija guli „Dainichi-Boo" šventykloje, šventajame Judono kalne. Didžioji dauguma save mumifikavusių vienuolių tai padarė būtent prie šios šventyklos .
Šiuo metu yra įrodyta, kad pavasarį čia į aplinką patenka nemažai arseno (nuodingo cheminio elemento – Balsas.lt), kuris galėjo padėti vienuolių mumifikacijos procese. Kitas mumijas galima rasti „Nangakuji" šventykloje (Tsuruokos priemiestyje) ir „Kaikokuji" (Sakatos mieste).
