Jie jau dvylika metų, pateisindami grupės pavadinimą, stovi tvirtai kaip kalnas Lietuvos roko scenoje.
Kasmet geriausios roko grupės kategorijoje alternatyvinės muzikos apdovanojimuose nominuojami kauniečiai „Mountainside“ pernai pristatė antrąjį albumą „All About Time“, o šiemet atsidėjo naujai kūrybai ir suorganizavo net tris renginius – „Rocking Kaunas'08“, „MountainRock'4,5“ ir jubiliejinį penktąjį festivalį „MountainRock'vol.5“, trukusį dvi dienas.
Pastaruoju metu grupė koncertuoja rečiau, o kiekvienas pasirodymas „Mountainside“ gerbėjams yra staigmena, nes kolektyvas pristato savo naujausią kūrybą, gerokai besiskiriančią nuo anksčiau girdėtų dainų. Šios grupės neįmanoma įsprausti į vieno žanro rėmus – savo kūryboje jie sujungia įvairius gitarinės muzikos stilius, taip sukurdami savitą skambesį.
Gruodžio 19 dieną „Mountainside“ tradiciškai Kauno bare „Pub91“ švęs savo 12-ąjį gimtadienį. Šia proga pakalbinau grupės branduolį – brolius gitaristą Šarūną ir bosistą Rytį Bulotas.
- Dvylika metų grupei ne tiek jau mažai - kaip jums pavyko tiek laiko išsilaikyti drauge?
Šarūnas: Visų pirma mus jungia noras groti. O kartu tiek laiko išsilaikėme matyt todėl, kad santykiai yra ne tik „darbiniai“, bet ir žmogiški.
Rytis: Manau, pagrindinė priežastis, kad esame pakankamai sugyvenamų charakterių. Kitas labai svarbus momentas - sutarimas dėl muzikinių krypčių. Aišku dėl gabalų „pasikoliojam“, kartais netgi stipriai, bet iš esmės, mūsų skoniai panašūs, todėl sugebam pasiekti susitarimą.
- Grįžkime į grupės pradžią. Kokia istorija? Du broliai susėdo ir nutarė groti rokenrolą?
Š: Panašiai (Juokiasi – Red.). Anksčiau abu grojome thrash'o grupėje „Delirium Trepens“. Kai kuriems jos nariams vienu metu gyvenime atsirado kitų svarbių užsiėmimų ir jie vis mažiau laiko skirdavo grojimui, todėl su Ryčiu pradėjome kurti alternatyvą. Taip ir gimė „Mountainside“. Kažkurį laiką grojome abejose grupėse. Oficialia grupės pradžia laikome 1996 m. gruodį, nes tuomet Kauno klube „Gesta“ įvyko mūsų pirmasis koncertas. Grojome kartu su „Lemon‘s Joy“.
R: Du broliai nenorėjo nustoti groti, todėl pasikvietė Rytį Bakevičių groti būgnais, o Marių Lekečinską dainuoti. Po to muzikantai keitėsi ne vieną kartą, bet 2000 metais prie būgnų atsisėdo Karolis Klimaitis, ir grupės branduolys nuo to laiko yra stabilus.
- O jei staiga vienas iš judviejų sugalvotu pasukti kitais keliais, ar „Mountainside“ išliktų?
R: Priklausytų nuo konkrečių aplinkybių. Gal išliktų, o gal ir ne.
Š: Nežinau. Turbūt tokiu atveju neliktų prasmės grupei palikti tą patį pavadinimą.
- Per dvylika metų tik du albumai, nors dainų tikrai turite daugiau. Kodėl?
R: Sudėtingas klausimas. Atsakant trumpai – dėl laiko trūkumo. Sukurti kompoziciją mums pavyksta greičiau ir paprasčiau, negu ją įrašyti.
Š: Grupės veiklos pradžioje nelabai galėjome įrašinėti, nes nuolat keitėsi sudėtis, todėl dainos nebuvo gerai surepetuotos su kitais muzikantais. Kartą net buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad buvome likę grupėje su Ryčiu dviese. Bet nenuleidome rankų ir Kauno dramos teatro studijoje dviese įrašėme tris dainas. Rytis dainavo ir grojo bosu, aš įrašiau gitaras ir būgnų partijas. Stabili sudėtis susiformavo atėjus būgnininkui Karoliui. Tačiau užtruko nemažai laiko kol „susiderinome“ tarpusavyje. Kita vertus, visi įrašai mums kažkodėl vyko labai sunkiai ir truko labai ilgai. Tikimės, kad naują albumą, kurį įrašinėsime ateinančiais metais, pavyks pagimdyti gerokai lengviau.
Beje, mūsų įrašų sąraše dar yra ir „Demo“ kasetė, kurioje skambėjo 4 gabalai, įrašyti „Porno Sound“ studijoje su pirmuoju būgnininku Baku.
- Tad jūsų naujo albumo galime tikėtis jau kitais metais?
R: Taip, reikia pabaigti atidirbinėti dar vieną kūrinį, ir galime pradėti įrašinėti. Kitais metais tą ir padarysime.
- Pernai švęsdami vienuoliktą gimtadienį atsisveikinote su senuoju vokalistu Dariumi. Jį pakeitė Eimis, bet jis tai būna, tai nebūna koncertuose. Pavasarį festivalyje „Mountainrock vol. 4,5“ vieną dainą su jumis atliko vokalistas Džiugas. Ar tai reiškia, kad dainininko paieškos vis dar tęsiasi?
R: Eimis Dariaus nepakeitė. Jis atėjo į grupę kaip dar vienas gitaristas. Kadangi vokalisto dar nesusiradome, tenka mums su Eimiu pasidalint dainavimo pareigas.
Š: Eimis gerai įsiliejo į kolektyvą, bet jis per metus laiko užsienyje praleido ne vieną mėnesį, todėl ir ne visuose koncertuose grojo. Dėl laiko stokos ir Džiugas, gyvenantis Vilniuje, šiuo metu neturi kada atvykti į repeticijas. Bet tikimės, kad naujame albume jo balsas skambės bent vienoje dainoje. O dėl vokalisto paieškų – visiškai teisingai, mes tebeieškome dainininko. Jeigu kas nors nori dainuoti sunkiojo roko grupėje – tegul susiekia su mumis.
- Šiais metais „Mountainside“ muzika suskambo visai naujai. Kas lėmė šiuos pokyčius? Kaip dabar apibūdintumėte savo stilių?
Š: Labiausiai pokyčius įtakojo Rytis. Beveik visos naujos dainos yra jo sukurtos. Apskritai visi norėjome pradėti groti ne tik sunkiau, nors ir iki šiol turbūt pusė mūsų dainų – pakankamai sunkios, bet ir vientisiau. Be to, norėjosi atnaujinti repertuarą.
R: Sakyčiau, pokyčius lėmė išleistas albumas ir Dariaus išėjimas. Tai ką norėjome pasakyti grodami melodingesnį roką, sudėjome į „All About Time“. O dabar grojame tai, ką visada norėjome groti. Trumpai stilių galima įvardinti kaip „heavy rock“. Labai nekonkretu, bet atitinka tai, ką grojame.
- Didžiausią skyrybos ženklą tarp jūsų ankstesnės ir dabartinės kūrybos padėjo sausio mėnesį pristatytas kūrinys „Missing Piece of the Puzzle“, puikiai tinkantis kokio nors mistinio filmo garso takeliui. Pats Rytis paskutinio koncerto metu jį įvardino, kaip dainą, „užmušusią „Birutę““. Kaip ji gimė?
R: Gimė taip pat kaip ir dauguma kitų mūsų dainų. Aš sugalvojau boso partiją ir tekstą, o po to Šaras prisidėjo su gitarų partijomis. Naujovės tokios, kad iš karto numačiau, jog tai bus ilga kompozicija iš kelių dalių. Dabar per koncertus grojame dvi iš trijų dalių.
Trečios dalies aranžavimas buvo daugiau kolektyvinis procesas, kuriame dalyvavo ir Karolis, Eimis bei Džiugas. Gal todėl dar iki galo ir nepabaigėme atidirbinėti (juokiasi – MR pastaba). O jei iš tiesų – trečią dalį „taupome“ iki naujo albumo išleidimo. Reikia paminėti, kad jau prieš kokius trejus metus pradėjom šitą dainą „krapštyti“ su Šaru, tik vis nebūdavo laiko pabaigti. Išėjus vokalistui, natūraliai pasisukom prie labiau instrumentinių kompozicijų ir pabaigėme šį „mega opusą“. Taip kad tas mūsų „naujas“ skambesys nėra toks jau naujas - tiesiog labiau susikoncentravom prie sunkesnių, ilgesnių ir niūresnių gabalų, o jų turėjom visada.
Sutinku, kad „Missing Piece of the Puzzle“ gerai tiktų garso takeliui, bet nepasakyčiau, kad kažkas vizualaus būtų stiprią įtaką padaręs. Greičiau jau kai kurių filmų kompozitoriai ir garso takeliai – Badalamenti, Morricone, Neil Youngo takelis filmui „Deadman“ ir taip toliau. Ir, matyt, jaučiasi, kad klausome daug įvairios atmosferinės muzikos, kuri savaime yra „kinematografiška“.
- Kokių grupių muzika dar įtakoja tai, ką grojate dabar?
Š: Turbūt geriausiai čia pasakytų Rytis, nes jis šiuo metu yra pagrindinis grupės kūrybinis variklis. Galima sakyti, kad pasukome į postroko, postmetalo pusę.
R: Kalbant stilistiškai pagrindinės įtakos šiuo metu yra stoner rokas, doom metalas, psichodelinis rokas, post hardcore/metal, netgi bliuzas. Ir aišku, thrash metalas ir pankrokas mums visada darys didesne ar mažesnę įtaką. O jei reikia konkrečių pavadinimų: „KYUSS, DOWN“, „NEUROSIS“, „ISIS“, „BLACK SABBATH“, „CORROSION OF CONFORMITY“, „KING CRIMSON“, „HIGH ON FIRE“, „QOTSA“, „ST.VITUS“, „CLUTCH“, „SLAYER“, „SOUNDGARDEN“, „HAWKWIND“, „TOOL“… Galima tęsti ir tęsti...
- Kokią žinią savo kūryba jūs norite perduoti klausytojams?
R: Nieko konkretaus. Pagrindinis mūsų tikslas yra išreikšti save kūrybiškai, todėl gana egoistiškas ir orientuotas į save. Mums labai smagu, jei žmonėms patinka ką darome, bet patikti publikai nėra pagrindinis dalykas. Todėl tekstai ir muzika yra atviri interpretacijai.
Š: Kalbant nuvalkiotai ir banaliai, tai tiesiog siūlom mąstyti savo galva ir kritiškai vertinti supantį pasaulį.
- Jūsų muzikoje visada persipindavo įvairūs žanrai. O kokios muzikos niekada negrotumėte?
Š: Kantri, nors dainos „Nepanikuok“ pabaigoje suskamba keli šio stiliaus akordai, bet tai daugiau humoras ir šiuolaikinio r’n’b, kuris mane varo į neviltį.
R: Sintetinės popmuzikos, r’n’b, skudurinio roko („hair/glam metal“), dainuojamosios poezijos ir „power metal“ (Juokiasi – Red.).
- Gal dvyliktojo gimtadienio proga paruošėte ką nors netikėto savo gerbėjams?
Š: Dar nenorime visko išduoti, bet bent viena staigmena tikrai bus. Pasakysiu tik, kad vieną dainą atliksime su kviestiniu vokalistu.
- Kaip manote, ar ateinančius dvylika metų mes vis dar rinksimės į „Mountainside“ gimtadienius? Ar patiems norėtųsi, kad grupė gyvuotu tiek ilgai kaip, pavyzdžiui, „Rolling Stones“?
Š: Norėtųsi, kad grupė gyvuotų tiek, kiek mums patiems smagu joje groti. Kita vertus, apskritai sugebėti skelti rokenrolą būnant tokio amžiaus kaip rolingai yra jau pasiekimas savaime.
R: Sunku pasakyt, kas bus po dvylikos metų. Bet neatmetu tokios galimybės. Grupė gal ir gyvuos taip ilgai, jei sugebėsim taip ilgai išgyventi!
Kristina Valickaitė
Grupės „Mountainside“ 12-ojo gimtadienio koncertas įvyks gruodžio 19 d. 21 val. bare „91“ (Islandijos pl. 91, Kaunas). Vakaro svečiai - alternatyvaus roko grupė „Voodoo“. Įėjimas 15 Lt.
