Mūsų pirmosiosiomis mokytojomis visada tampa mielosios mamos, kurios pasidalina pačiomis svarbiausiomis gyvenimo pamokomis... Siūlome paskaityti istoriją apie tai.
Mano mama visada manęs klausdavo, kokia svarbiausia žmogaus kūno dalis. Ir aš vis bandydavau atrasti teisingą atsakymą. Pirmą kartą mama manęs paklausė, kokia svarbiausia žmogaus kūno dalis, kai aš buvau visai mažas. Tada aš pasakiau, kad tai ausys. „Ne, juk pasaulyje yra daugybė kurčių žmonių ir jiems puikiai sekasi gyventi,“ - atsakė mano mama.
Keletui metų praėjus mama vėl paklausė manęs to paties klausimo. Tąkart aš pasakiau, kad žmogaus svarbiausios yra akys. „Ne, juk pasaulyje yra daug aklų ir jiems puikiai sekasi gyventi,“ - vėl paneigė mano atsakymą mama.
Laikui bėgant mama manęs vis paklausdavo, kokia kūno dalis žmonėms pati svarbiausia, bet aš vis nerasdavau teisingo atsakymo.
Sulaukus paauglystės mirė mano senelis. Visiems buvo didelis smūgis. Visi verkė. Verkė net mano tėtis, tą puikiai atsimenu, nes jis verkdavo itin retai. Atėjus paskutinei atsisveikinimo su seneliu akimirkai mama vėl paklausė manęs to paties klausimo, o pamačiusi mano suglumusias akis tarė: „Atsakymas į šį klausimą yra labai svarbus ir jį suprasti gali tik tie, kurie yra susidūrę ne tik su gyvenimo šviesa, bet ir su nelaimėmis bei netektimis. Svarbiausia žmogaus kūno dalis yra tvirtas petys, mano sūnau.“
Pamačiusi mano sumišimą mama tęsė: „Kiekvienam reikia turėtį petį ant kurio galima išsiverkti, tik tokie tvirti pečiai padeda išgyventi dienas kaip ši. Savo viduje visada turėk šilumos ir visada pasiūlyk petį tiems, kuriems jo reikia. Bei pasistenk save apsupti žmonėmis, kurie nepamirš tau pasiūlyti peties išsiverkti.“
Nugyvenęs beveik visą gyvenimą supratau, kokie svarbūs yra pečiai, draugų pečiai - jie kaip žvaižgės, kurių šviesią dieną nematai, tačiau atėjus nūriai nakčiai jų šviesa suteikia vilties ir padeda žengti pirmyn.
