M.Šedbarienė Europos žmogaus teisių teismo prašo priimti pareiškimą nagrinėti ir konstatuoti, jog Lietuvos Respublika negarantavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės, kad kiekvieno asmens teisę į gyvybę saugo įstatymas, ir iš Lietuvos Respublikos priteisti 50000 eurų piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti ir kompensaciją bylinėjimosi išlaidoms padengti.
Kas atsitiko darželio teritorijoje?
Tauragiškiai atsimena šiurpų įvykį, kai vaikų lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ teritorijoje 2005 metų balandžio 10-ąją atsitiktinis žmogus rado jauno vyriškio kūną su smurto žymėmis. Vėliau paaiškėjo, kad M.Šedbaras tos dienos išvakarėse susipažino su dviem broliais. Su jais ir dviem merginomis vaišinosi užeigoje, vėliau – darželio teritorijoje. Vidurnaktį žmonės ten girdėjo klyksmus, bet merginos teigė nieko nemačiusios, pasišalinusios anksčiau.
Pareiškime Europos žmogaus teisių teismui M.Šedbarienė rašo, kad Tauragės civilinės metrikacijos skyriaus išduotame mirties liudijime nurodoma, jog jos sūnus mirė dėl bendro kūno atvėsimo, o ekspertų išvados esančios kitokios.
Mirties priežasties versijos skirtingos
Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Tauragės ekspertinio poskyrio specialisto išvadoje M.Šedbaro mirties priežastis nenurodyta. Klaipėdos ekspertinio skyriaus eksperto Diomeno Vitkaus išvadoje nurodoma, kad M.Šedbaro mirties priežastis – apsinuodijimas etilo alkoholiu. Prie tokios išvados prieita, kadangi nebuvę tokių sužalojimų ir ligų, kurios būtų galėjusios sukelti mirtį. Tačiau specialisto išvadose nurodoma, kad po patirtų sužalojimų vyriškis galėjo išgyventi keletą valandų. Atmetama galimybė, kad jis galėjo mirti dėl žemos temperatūros.
Motina, nesutikdama su pastarosiomis išvadomis, nes ant sūnaus kūno rasti daugybiniai sužalojimai, kreipėsi į nepriklausomą Teismo medicininių tyrimų biuro specialistą A.Garmų. 2005 metų rugpjūčio 17-ąją duota jo konsultacinė išvada prieštaravo ankstesnėms ekspertų išvadoms. Konstatuota, kad M.Šedbarui į galvą buvo suduota ne mažiau kaip 14 smūgių, dėl to išsivystė intensyvus galvos smegenų pabrinkimas. Kiti sužalojimai, specialisto teigimu, nebuvo pavojingi gyvybei. Atmesta prielaida, kad vyriškis galėjo mirti dėl kūno atšalimo ar apsinuodijimo alkoholiu, nes tam nerasta įrodymų. Nurodoma, kad mirtina laikoma penkių promilių etilo alkoholio koncentracija kraujyje, o šiuo atveju etilo alkoholio koncentracija kraujyje nesiekė trijų promilių.
2006 metų kovo 3-iąją Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės išvadose nurodyta, kad M.Šedbaras mirė dėl ūmaus apsinuodijimo alkoholiu, nors jam buvo suduota ne mažiau kaip 22 smūgiai (10 – į galvą), jie esą nebuvo mirties priežastis, taip pat nėra objektyvių įrodymų, kad mirtis ištiko dėl žemos temperatūros.
Neišgirstas prašymas pašalinti prieštaravimus
Tauragės rajono apylinkės, Klaipėdos apygardos ir Lietuvos Aukščiausiasis teismai vadovavosi išvada, kad M.Šedbaras mirė dėl apsinuodijimo etilo alkoholiu. Todėl broliai Donatas ir Darius Vaičiai buvo nuteisti tik už jo sumušimą ir apiplėšimą – pagrobė striukę, piniginę, du mobiliuosius telefonus.
Pareiškime Europos žmogaus teisių teismui M.Šedbarienė nurodo: esant tokioms prieštaringoms ekspertų išvadoms, atsižvelgdama į tai, kad išvadą, jog jos sūnus mirė dėl galvos sumušimų, pateikė habilituotas mokslų daktaras, turintis 40 metų medicinos specialisto darbo stažą, pirmosios instancijos teismo posėdyje ji prašė, kad siekiant pašalinti specialistų pateiktų išvadų prieštaravimus būtų paskirta papildoma ekspertizė, kurią atliktų išvadas pateikę specialistai ir papildomai pakviesti toksikologas ir neurochirurgas. Tačiau teismas šį prašymą atmetė.
Pareiškėja teigia žinanti, kad proceso dalyviui, šiuo atveju jai, kaip nukentėjusiajai, duota privataus eksperto išvada nėra ekspertizės aktas, o tik dokumentas, kuris prijungiamas prie bylos. Tačiau jeigu konsultacinė išvada kelia abejonių byloje esančios ekspertizės pagrįstumu, kaip buvo šiuo atveju, teismas gali skirti ekspertizę.
„Aš, nukentėjusioji, atsižvelgdama į sūnaus mirties aplinkybes, siekiu išsiaiškinti sūnaus mirties priežastį, kadangi kitos galimybės ateityje nebebus“, – pareiškime Europos žmogaus teisių teismui rašo M.Šedbarienė ir tikisi, kad jos prašymas bus išgirstas.
Vargelis ir džiaugsmas – anūkas Audrius
M.Šedbarienė, turinti inžinierės diplomą, ilgai dirbusi Skaičiavimo mašinų elementų gamykloje, užauginusi dvi dukteris ir sūnų, sulaukusi trijų anūkų, dabar tarsi gyvena dviejuose lygmenyse: kovoja, kad būtų nustatytos sūnaus mirties aplinkybės, ir aukoja daug jėgų, kad neįgalus Mindaugo sūnelis Audrius įsitvirtintų sveikųjų visuomenėje. Vaiko tėvai išsiskyrė, kai jam buvo ketveri metukai. Jo mama išvyko į užsienį. Sūnelį, padedamas motinos, augino Mindaugas.
– Kai jo neliko, aš Audriukui turiu atstoti ir mamą, ir tėtį, ir močiutę, ir senelį, – sakė Marytė.
Vaikas dėl gimimo traumos negirdi. Artimieji tai pastebėjo, kai jam buvo metukai.
– Įgijau daug žinių, kaip dirbti su negirdinčiais vaikais, džiaugiuosi, kad Audriukas gali mokytis bendrojo lavinimo mokykloje, o trečiokų mokytoja Teresė Norkienė labai gera ir kantri. Daugiausiai įsijungti į sveikųjų pasaulį anūkui padeda surdopedagogė Anita Jusčiūtė, pas kurią mudu einame keturis kartus per savaitę. Anita – nuostabus žmogus, patyrusi specialistė, Tauragei pasisekė, kad mes ją turime, – kalbėjo Marytė.
Audriukas, supratęs, apie ką kalbamės, atnešė parodyti savo dailiai prirašytus sąsiuvinius, ypatingas, tik girdėjimo negalią turintiems vaikams skirtas mokymo priemones, ir ne itin sklandžia kalba pasakė:
– Myliu Anitą.
Jovita STRIKAITIENĖ
