„Aš motinai nieko nejaučiu, man ji visiškai tuščia vieta“, – neslėps dukra.
Prieš kelias dienas motina išvijo dukrą iš namų, o ši naktį praleido parke ant suoliuko.
Tačiau mama Asta jai nenori gražinti visų daiktų, o pasiimti juos mergina bijo, nes motinos sugyventinis ne sykį yra ją nuskriaudęs. Atsisveikindama su vienturte dukra moteris neslėps, kad jai nė kiek negaila dukros.
„Tai kas, koks skirtumas? Jeigu ji šitaip daro, mėšlą drebia? Norėjau, kad ji atsistotų ant kojų, o ką ji padarė? Norėjome, kad į Anykščius eitų mokintis, o jinai ėjo mokintis? Kodėl ji nieko nesako, ką yra prisidirbusi?“, – savo kaltės neįžvelgs Asta.
Mama teigia, kad dukra meluoja ir gyvena pas savo buvusį draugą, o tas draugas esą jiems siuntinėja grasinančias žinutes.
Audringą istorijos atomazgą žiūrėkite:
