Ne vienerius metus Lietuvos nacionalinėje krepšinio rinktinėje dirbęs fizinio rengimo treneriu dabar jis gyvena Kinijoje, tačiau tik atradus galimybę grįžta į namus Kaune, kur jau penkerius metus puoselėja japoniško stiliaus sodą. Apie savo naują aistrą V. Mikalauskas pasakojo TV3 laidai „Svajonių sodai“.
„Kai įsigijau šiuos namus 2007 m., čia buvo obelaitės, vaismedžiai, ir kada pirmą kartą pamačiau Japonijoje formuotus medžius grįžęs į Lietuvą galvojau, kur man čia nusipirkti tokį medį. Dar nesupratau, kad jie yra formuojami, labai daug darbo, labai daug metų praeina.
Tai nuo to viskas mano galvoje labai atsargiai pradėjo kirbėti, kad aš norėčiau japoniško sodo, nes ten pamačiau didelę ramybę, gamtos puoselėjimą, kaip žmonės susigyvena su gamta, kaip gerbia ją, kaip gauna atsaką iš jos. Tai man irgi buvo labai smalsu, bet kadangi nebuvo toks sėslus darbas, tai nebuvo, kada užsiimti tuo dalyku, todėl visą laiką taip ir nusikeldavo“, – TV3 laidai „Svajonių sodai“ pasakojo V. Mikalauskas.
Treneris japonišką sodą pradėjo kurti 2015 m.
„Kūrimas dar dabar nesustojęs, bet čia, matyti, kai jau susergi ta liga, tai visam gyvenimui taip ir lieka“, – teigė V. Mikalauskas.
Svajonę treneriui padėjo įgyvendinti želdynų dizainerė Reda Kazokevičienė, kuri taip pat aplankiusi daug japoniškų sodų ir yra šios kultūros mylėtoja.
„Aš neturėjau jokio supratimo ir net gėda prisipažinti, ko aš prašiau Redos, kad man padarytų. Dar neturėjau įsigilinimo ir supratimo, kai galvoji, kad ateisi, padėsi, pasodinsi ir per vieną dieną viskas pasidarys.
Bet iš tikrųjų Reda turi neįtikėtinus sugebėjimus, vaizduotę visą tą padaryti, išpildyti tas detales. Aš dabar tik pirmą kartą po 5 metų paklausiau, kaip ji turi tiek vaizduotės viską padaryti, ji atsakė, kad „nežinau“. Tai galima suprasti, kad kiekvienos srities specialistas, kuris sukaupęs neįtikėtiną kiekį žinių, turintis išprusimą, plačią pasaulėžiūrą, gali tai padaryti. Bet kas negali to padaryti“, – pasakojo V. Makalauskas.
Fizinio rengimo trenerio teigimu, sodą jis kūrė norėdamas ramybės, kadangi dirbant tokį darbą tarp žmonių, dažnai būna išsekęs.
„Tie žmonės ir labai daug energijos atima, tai norėjau rasti ramybę. Aišku, gal mano šeimai nėra tas geriausia, nes aš visą laiką, kada grįžtu, nenoriu iš namų išvykti ir man geriausias poilsis yra čia, sode.
Tai man pirmiausia reikėjo savyje surasti nusiraminimą, tokią išraišką, kad aš galėčiau ranką pridėti prie to sodo kažkiek, to kūrimo“, – teigė treneris.
Pasak V. Mikalausko tikras sodo vaizdas galėtų paaiškėti tik po 30–40 metų, bet šiuo metu reikia džiaugtis kiekvienu metu laiku sode ir jo branda.
Daugiau trenerio įžvalgų apie japonišką sodą ieškokite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Svajonių sodai“ žiūrėkite sekmadieniais 11:00 val. per TV3 televiziją.
Visą laidą pamatykite čia:
Straipsnis parengtas pagal TV3 laidą „Svajonių sodai“.
