Pirmasis „Nematoma pusė“ laidos svečias – būtent D. Motiejūnas. Laidos vedėjui Tomui Langviniui krepšininkas papasakojo išties pribloškiančias istorijas.
Pirmoje laidos dalyje D. Motiejūnas papasakojo apie karjeros vos nepribaigusią traumą ir jos gydymą, kuris labiau priminė ne sėkmingą reabilitaciją, o dramos žanro kupiną serialą. Kalbėdamas apie tą gyvenimą pakeitusią traumą D. Motiejūnas prisiminė NBA klubo Hiustono „Rockets“ neprofesionalumą ir likimo bei atkaklaus darbo vėliau dovanotus žmones.
„Jeigu ne treneris Virginijus ir ne fizinio parengimo treneris Nicko Bergas... Jeigu ne šitie du žmonės, greičiausiai ir būtų baigta mano karjera“, – laidos pradžioje atsiveria D. Motiejūnas.
Krepšininkas plačiai nupasakojo, kaip vyko traumos gydymas, kodėl jis užtruko beveik vienerius metus ir kokių sunkių, tačiau reikšmingų priemonių pačiam D. Motiejūnui jos gydymo metu teko imtis.
„Vienas iš Hiustono „Rockets“ daktarų nusprendė apsiimti mano reabilitavimą. Aišku, aš nebuvau tuo metu dar susidūręs su tokia situacija, patirties tame neturėjau. Todėl tokiuose reikaluose reikalingas stiprus agentas, kurio aš neturėjau. Visa tai išaiškėjo tik vėliau, kai istorijas sudėlioji, pamatai. Agentas nepadarė nieko, kad man būtų užtikrinta tvarkinga reabilitacija. Aštuonis mėnesius daktaras darė, nepadarė, to pasekoje reikėjo dar vienos operacijos. Būtent per tuos aštuonis mėnesius, kai jis mane tvarkė, pastoviai buvo kažkokių problemų, skausmų, tai to, tai ano. Vis kalbėjau, sakiau, kad noriu eiti pas kitus profesionalus. Pats netgi pradėjau domėtis, ieškoti žmonių.
Pavyko susirasti žmogų, kuris yra „Corex“ sukūrėjas – tas žmogus yra Alexas McCethnie. Jis pasakė, kad pats priimti negali, bet jo mokinys Nicko Bergas viską seka, pats turi kliniką Vankuveryje. Kai pasakiau komandai, kad noriu važiuoti reabilituotis į Vankuverį, gavau neigiamą atsakymą – jie nesutiko manęs išleisti, nes jie žiūri savo interesus, tai neva parodo, kad jų daktaras yra blogas. Beje, tam daktarui tai buvo pirmas nugaros gydymas – jam nepavyko manęs išgydyti. Būdavo taip, kad man pradėdavo skaudėti, negalėdavome nieko padaryti. Iki tiek skaudėdavo, kad reikėdavo vaistus į nugarą leisti. Po kelinto karto ateinu į terapijos kambarį ir tas žmogus man sako – va, žiūrėk, vienas normaliai, kaip žmogus, pagal laiką atsistatinėja. O tu... Tai būdavo vos ne patyčių forma. Vėliau, po kurio laiko, net ir kitam komandos draugui prasidėjo skausmai. Paskiau daktarui, kad jis turbūt pats nelabai supranta ką daro, tai jam buvo irgi kaip įžeidimas.
Nors man nuolat buvo kartojama, kad į Vankuverį gydytis nevažiuosiu, nusprendžiau ten išvažiuoti per „Visų žvaigždžių“ pertrauką sezono metu. Tada vėl gavau skambutį iš klubo, sakė, kad neleidžia man važiuoti. Pasakiau, kad jūs man negalite aiškinti, ką veikti per „Visų žvaigždžių“ pertrauką – tai numatyta žaidėjų asociacijos sutartyje. Tuo metu tu gali daryti ką nori, turi laisvę. Kas keisčiausia, dėl ko aš ir atleidau savo agentūrą, tai kad man net pats agentas skambino ir siūlė nevažiuoti į Vankuverį, tarsi stojo į klubo pusę. Važiuodamas į draugo dukters gimtadienį jį iškeikiau, pasakiau, kad niekas čia nėra gerai, jei aš aštuonis mėnesius esu neišgydomas.
Po tokių traumų tu po aštuonių mėnesių jau turėtum galėti žaisti, o aš dar nebuvau net reabilituotas. Pasakiau, kad važiuoju, susitarsiu pats. Tada jau buvo didelis klaustukas dėl agento DJ Armstrongo, nežinojau, ar toliau su juo dirbsiu. Tokiais dalykais buvau labai nepatenkintas. Aišku, po to Hiustonas pakeitė savo retoriką, nes suprato, kad aš juos galiu paduoti į teismą. Jie pakeitė toną, pasiūlė sumokėti už skrydžius, viešbučius, viską. Nuskridau, susipažinau su N. Bergu, papasakojau jam visą istoriją. Savo kolegų darbo jis nekomentavo, nieko neteisė, pasakė, kad yra šimtai būdų, kaip atstatyti šitą traumą. Užsiminė, kad turėjo virš 400 klientų ir nė vienas jų iki šiol nebaigė karjeros. Kartu pradirbome dešimt dienų, man labai pagerėjo.
Artėjant sezonui link pabaigos, naujas „Rockets“ treneris pradėjo mane leisti į startinę sudėtį, žaisdavau po 15-18 minučių, neturėjau jokių pretenzijų, dirbau toliau, stengiausi. Bet kai liko kokių 15 rungtynių iki sezono pabaigos, prasidėjo keisti dalykai. Aš pradėdavau rungtynes startinėje sudėtyje, sužaisdavau kokias tris minutes ir tada visą laiką prasėdėdavau ant suolo. Tada vėl sužaisdavau tris minutes trečiajame kėlinyje ir vėl sėdėdavau toliau. Tai kartojosi vieną, po to penktą kartą. Treneris sakė, kad pažiūrėčiau pats rungtynes, paanalizuočiau. Kitas treneris sakė, kad neturi man ką pasakyti, nieko čia nemato.
Po to paaiškėjo, kad viskas buvo daroma ne šiaip sau – tuo metu man buvo likusios maždaug penkerios rungtynės startinėje sudėtyje iki to, kad alga kitam sezonui išaugtų nuo 3 mln. iki 4,5 mln. JAV dolerių. Jie mane specialiai sodino. Man, kaip žmogui, tai buvo įžeidimas. Pasakiau savininkui, kad nenoriu būti tokiame klube, kur viskas daroma prieš mane. Daug kas to nežino, bet aš žinau“, – detaliai nupasakojo D. Motiejūnas.
Laidą „Nematoma pusė“ žiūrėkite šeštadieniais 9 val. ryte per TV6 ir TV3 Play.
Visą laidą „Nematoma pusė“ žiūrėkite:
