Beveik trimetis Einaras ploja katučių ir nenustygsta vietoje išvydęs, kad mama į kiemą pagaliau išnešė pripučiamą baseiną. Kai lauke toks puikus oras, o saulė negaili kaitros pasimėgauti vasariška šiluma nepraleidžia progos ir kiti grupės mažyliai. Ir visai nesvarbu, kad maudynių pramogos už aukštų mūro sienų juosiančių kalėjimą.
Kol kas plūstelėjusi šiluma nevargina nė vieno moterų pataisos namuose specialiame vaiko ir motinos skyriuje augančio vaiko. Atvirkščiai, kartu su nuteistosiomis izoliuoti 7 mažyliai išsiilgę saulės vonių su nekantrumu laukia kol tuščios vonelės prisipildys vandens.
Vaikų turinčios nuteistosios kalėti ir kartu auginti atžalas gali iki kol mažyliui sueis treji. Tokią galimybę daugiausiai turi tos mamos, kurioms nėra paskirtos ilgos bausmės. Po to arba motina lieka toliau kalėti, o vaikas keliauja namo ar į vaikų namus, arba nuteistoji jau kartu su vaiku išeina į laisvę. Tad už grotų dienas leidžiantys vaikai pirmuosius savo vaikystės metus taip ir leidžia – visos pramogos vos keliasdešimties kvadratų uždarame kiemelyje, o ne prie upės, ežero ar jūros.
Kol nuteistų moterų atžalos mėgaujasi bent vėsaus vandens vonelėmis, pačios nuteistosios apie gaivinančius vandens malonumus tegali pasvajoti. Kituose sektoriuose gyvenančios moterys skundžiasi, kad nuo tvyrančios tvankumos nepadeda net pavėsinės, o kęsti alinančią kaitrą joms kasmet tenka ne tik ant karščiu alsuojančio uždarų kiemelių asfalto, bet ir ankštose kamerose.