„Taip jau yra, kad mano vaikinas ir dirba daugiau, ir buityje daugiau sukasi, bet ar turėčiau stengtis „perspjauti“ jį..? Jis man neprikiša, bet kartais pagalvoju, kad moku kur kas mažiau patiekalų nei jis, visas patalynes užstato plauti jis, jam kiekvieną dieną reikia lygintis marškinius, tai ir išsilygina. Gyvename jo bute, tai jis ten labiau ir sukasi: langus išsivalo, nukalkina vonią, veidrodžius išvalo, plauna dažniau grindis ir pan...
Tai ir susimąsčiau, kad gal reikia daugiau man stengtis, nes gali jis pamanyti, kam aš jam tokia baltarankė, tik kainuoju.. Nors kitos sako, kad kaip tik reikia labiau mylėt save, o ne puodus, tai kaip ten yra iš tiesų? Čia tik mano pamąstymai, vaikinas niekad nėra prikišęs kažko“, – viename interneto forumų dalinasi mintimis Ona.
Svarbiausia – vaikino intencija
Psichologė Genovaitė Petronienė tv3.lt sakė, kad svarbiausia čia yra išsiaiškinti, ar vaikinas tą daro norėdamas, ar tik todėl, kad būtų labiau mylimas merginos akyse.
„Merginai reikia suprasti, kad už tai reikės užsimokėti: arba jis įsižeis, kad jis taip stengiasi, o ji nepradėjo jo labiau mylėti, arba jis laukia, kad ji pati susiprotėtų, kažką darytų ir kaupia nuoskaudas. Šitas variantas, kad ilgai tai netruks ir kažkokiu būdu išlįs į paviršių, labiau tikėtinas.
Dar įmanomas toks variantas, kad vaikinas yra nusivertinęs ir dėl to jai pats gali pradėti nebepatikti. Žmonės, kurie save nusivertina, pataikauja, aukojasi dėl kitų, pasidaro nebeįdomūs, per lengvai pasiekiami, nėra to iššūkio, paslapties“, – kalbėjo psichologė.
Pasak jos, dažniausiai žmonėms nepatinka tvarkytis buityje, tačiau, jeigu atsitiktų taip, kad šiam vaikinui tai visgi patinka, tada problemos nėra. G. Petronienė taip pat pažymėjo, kad šiais laikais nebereikėtų skirstytis rolėmis, kad moters pareiga – buitis, o vyro – darbas už namų ribų.
„Šiais laikais moteris gali tiek pat kaip vyras uždirbti ir gali tiek pat buityje būti, tik, ko gero, nė vienas buities labai nemėgsta. Nemanau, kad tos rolės čia turėtų skirstytis. Tik, aišku, yra daug vyrų, kuriems buitis atrodo moteriškas darbas ir jie jo vengia“, – sakė G. Petronienė.
Pirmiausia – pasikalbėti
Šeimos santykių lektorius, vedinis psichologas Vaidas Arvasevičius šitoje situacijoje Onai pirmiausia pataria pasikalbėti apie tai su vaikinu – tik taip išsiaiškini, iš kokių paskatų jis tiek pluša buityje.
„Galima prisigalvoti visokiausių fantazijų, ką vyras pagalvos, kaip jis jaučiasi, bet geriausia atvirai su juo apie tai pasikalbėti, paklausti, kodėl jis imasi tų darbų – ar savo noru, ar dėl kažko kito. Gal vyras laimingas, kad moteris yra tokia, kokia yra? Jeigu ji nieko nedaro buityje, tai galima jo paklausti, ką vertingo jis mato moteryje ir už ką ją myli? Tai sužinojus, moteris nurims.
Susilaikyčiau nuo vertinimo, kaip turi būti, nors ir sakoma, kad moteris labiau linkusi prie buities, o vyras – į išorės darbus. Visgi jei vyras užsiėmė ir buitimi, ir darbais, ir viską spėja, kas gali jį už tai nuteisti ir kodėl reikėtų judinti tą nusistovėjusią tvarką? Klausimas yra tas, ar būtent šitaip moteris ir vyras yra laimingi“, – kalbėjo pašnekovas.
V. Arvasevičius visgi nurodė, kad pagal prigimtį moteris sukinėjasi namuose, jai smagu užsiimti namų veikla, vaikais, gaminti maistą.
„Tikimasi, kad moteris yra labiau gabi ir talentinga tokioje buitinėje veikloje, jos psichikos konstrukcija tokia, kad jai labiau priimtina kurti artimą aplinką čia pat. Vyrai įprastai yra labiau orientuoti į veiklą, išorę, kovą už namų ribų. Tam, kad vyras galėtų būti atsidavęs savo išorinei veiklai, mes tikimės, kad moteris sutvarkys vidinius reikalus.
Gali būti, kad vyras ir buityje pagalbos suteikia, tačiau tai nėra jo pagrindinės užduotys. Namuose jis yra pagalbininkas, nes jo pagrindinės pareigos yra veikloje: uždirbti šeimai, apsaugoti šeimą nuo išorinių ir vidinių grėsmių (santykių krizių, besiliejančių emocijų, vaikų auklėjimo keblumų) – vyro funkcija yra visa tai stabilizuoti. Kad jis turėtų tam jėgos, moteris turi paimti kažkokią dalį buities ir nebent tik prašyti vyro pagalbos, nors moterims nepatinka šitas patarimas. Jos galvoja, kad vyras pats turi pamatyti, ką turi padaryti, tačiau, jei vyras koncentruoja savo dėmesį į išorinę veiklą, jis nemato, kas pas jį panosėje – jis nemato dulkių ir neskalbtų rūbų“, – kalbėjo lektorius.
Visgi vedinis psichologas pabrėžė, kad, nors darbų pasiskirstymai šeimoje turėtų būti, jis nenorėtų šablonizuoti, nes tai, pasak jo, nebūtų sąžininga žmonių atžvilgiu. Pagrindinis kriterijus – ar žmonės laimingi, ar ne.
„Reikia žiūrėti, kas žmones dar sieja. Buitis yra tik vienas iš aspektų, bet ar juos sieja bendrystės jausmas, bendri projektai, ar jie turi kažką bendro dvasingumo prasme? Siūlau užduotį tokį klausimą, ar moteris vyrui kaip žmogus simpatiška, ar jam gera grįžti namo, kokia yra jų kaip poros misija? Galbūt vyras dėl buities visiškai nesijaudina, nes jis jaučia didelę bendrystę su moterimi, matuojant aukštesniais kriterijais. Galbūt jis mato žmonoje tą asmenį, kuris savo buvimu savaime jau jį užpildo, tačiau reikėtų žiūrėti, kaip yra iš tiesų – aš čia tik paspėliojau“, – kalbėjo V. Ar vasevičius.
