„Pagalvosite, kad aš išprotėjau, tačiau man chemoterapija tuo metu buvo būdas sulieknėti, numesti svorio. Buvau tiesiog apsėsta, tad vėžys nerūpėjo“, - naujienų portalui „The New Day“ sako moteris. Valgymo sutrikimas moterį kankino nuo keturiolikos metų, nes mergina sirgo disleksija. Tai raidos sutrikimas, kai sergantis žmogus sunkiai skaito, mokosi. Kaip sako Karen, tuo metu mažai kas žinojo apie šią ligą, tad ji jautė patyčias, skriaudė net ir mokytojai.
„Aplinkiniai sakė, kad turiu raganos nosį, esu stora ir kvaila. Tuo metu mane užvaldė demonai, todėl nustojau valgyti ir maniau, kad esu verta numirti“, - atvirai kalba moteris, kurios badas trukdavo savaitėmis. Kritiškiausiu momentu moteris svėrė vos 31 kilogramą, tačiau pagalbos iš aplinkinių nesulaukė.
„Niekas nežinojo apie anoreksiją. Augau mažame miestelyje, kur tokia problema žmonėms neegzistavo, tad net daktarai nežinojo, kaip padėti. Tuomet universitete susipažinau su mergina, kuri vėmė. Nieko nežinojau apie bulimiją, bet man tai nuskambėjo lyg išsigelbėjimas, tobula išeitis. Galėjau kimšti ledus, šokoladą ir nesijaudinti dėl svorio. Vėmimas tapo mano narkotiku“, - pasakoja Karen. Netrukus moteris susipažino su savo būsimu vyru, tačiau apie ligą nieko neprasitarė.
„Jis leisdavo savo sunkiai uždirbtus pinigus prabangioms vakarienėms, o pavalgius aš tiesiog nueidavau į tualetą ir vemdavau. Jis nieko neįtarė, o tiesiog galvodavo, kad ilgėliau užtrunku tualete“, - prisimena moteris. Dabar ji juokauja, kad apie kalorijas numanė daugiau už ekspertus, todėl nusprendė tapti dietologe. Vis dėlto situacija nepasikeitė, o vėmimas visiškai išsekino organizmą. Ji pradėjo vemti krauju, o bet koks maistas kėlė didžiausius skrandžio skausmus. Visgi jai su vyru pavyko susilaukti trijų sveikų vaikų: Stetsono (23), Chase‘o (21) ir 17-mečio Trento.
„Po kiekvieno gimdymo bulimija pasikartodavo, o situacija tapo nekontroliuojama. Vaikai rytais tikėdavosi pusryčių, o rasdavo vonioje gulinčią ir pakilti negalinčią mamą“,- mena Karen. Tuomet 2008-aisiais, kai moteriai buvo 46, Karen pajudo krūtinėje gūzelį. Daktaras paskelbė, kad ji serga trečios stadijos vėžiu ir įspėjo, kad ji turi vos dešimties procentų galimybę išgyventi. Visgi, kaip minėta, moteriai chemoterapija ir gąsdinimai, kad vems, labai patiko.
Vis dėlto vaikams pripažinusi, kad sunkiai serga, moteris netikėtai suprato, jog gali prarasti viską, įskaudinti mylimiausius žmones.
„Supratau, kad negaliu sirgti bulimiją ir turiu bandyti įveikti vėžį. Tad pažadėjau sau ir berniukams, kad ligą įveiksiu“, - sako mama, kuri dėl gydymo smarkiai vėmė, tačiau pradėjo justi kaltę ir liūdesį.
Po dviejų metų intensyvaus gydymo, stiprios radiacijos ir abiejų krūtų šalinimo, Karen įveikė krūties vėžį, parašė įkvepiančią knygą ir savo patirtimi motyvuoja kitus.
„Esu dietologė, kuri baisiai meluoja žmonėms“, - kalbą pradeda Karen, kuri nebebijo pripažinti, kad labai sirgo, melavo ir save žudė, tačiau surado jėgų pasikeisti.
