Paauglė dukra lanko mokyklą. Ji – nebe pirmokė, taigi ne itin domisi, kokius flomasterius, sąsiuvinius ar rašiklį nupirksite. Tačiau veikiausiai rugsėjo pirmosios laukia su ne mažesniu nerimu, nei pradinukai. O tas laukimas sukelia anaiptol ne tik teigiamas emocijas.
Daugybė mergaičių mokyklos slenkstį peržengia būgštaudamos, jog ir šiemet jas įtrauks „moteriškų karų“ – apkalbų, gandų bei patyčių sūkurys. Čia nekalbama apie tikras patyčias ir fizinį ar psichologinį smurtą. Pasijusti menkaverte neretai priverčia iš pirmo žvilgsnio visai nekaltas bičiulės pokštas, kandesnė replika, tyčia ar atsitiktinai paleistas gandas. O jei tai kartojasi nuolat? Kaip padėti dukrai išsikapanoti iš šio liūno?
Apie tai rašo Rosalind Wiseman, knygos apie moksleivių elgesį autorė.
Erzinimas ir apkalbos dūzgia daugumos mokinukių galvose kasdien, o gyvenimo kokybė matuojama populiarumu, saugumas užtikrinamas priklausymu tam tikrai klikai. Nors mergaitėms dažnai atrodo, kad apkalbos ir dalinimasis gandais su bičiulėmis padeda sukurti bendrumą, jos taip pat gali tapti galingu ginklu, nuteikiančiu mergaites viena prieš kitą.
Kaip tai veikia?
Erzinimas
Piktas erzinimas gali pasireikšti tiek klikos viduje, tiek išorėje. Bet kuriuo atveju jis labai nemalonus. Paprastai jis panaudojamas tam, kad erzinamas žmogus pasijustų pažemintas – taip jis tarsi „pastatomas į vietą“.
Dažniausiai erzinant „spustelima“ ta vieta, dėl kurios žmogus ir taip jaučiasi nesaugus. Būtent bičiulės ir žino geriausiai, kur įgėlus bus pasiektas maksimalus efektas.
Kita nemalonumo banga atsirita kai erzinama mergaitė pasijunta negalinti apsiginti („Negi negali visko nuleisti juokais?“, „Ir kodėl tu iš smulkmenos išputi tokį burbulą?“). Kuo toks konfliktas dažniausiai baigiasi? Ogi tuo, kad kalta pasijunta ta, iš kurios pasišaipyta – jai tenka atsiprašyti, kad ji išties per jautriai sureagavo, arba tiesiog nuryti nuoskaudą, taip pripažįstant savo nuolankumą „bendrai nuomonei“.
Apkalbos
Apkalbos, kaip ir erzinimas – vienas pagrindinių ginklų, kuriuo merginos linkusios ginti savo pačios socialinį statusą tarp bendraamžių. Kodėl apkalbos žemina? Ogi todėl, kad ir taip save tarsi pro padidinamąjį stiklą tyrinėti linkusi paauglė pasijunta tarsi gyventų akvariume: kiekvienas jos poelgis ir žingsnis stebimas, fiksuojamas.
Ką dažniausiai apkalbinėja paauglės? Ankstyvoje paauglystėje populiariausia tema – konfliktai su draugais, konkuravimas su kitomis merginomis, santykiai su vaikinais ir įvairiausios nesėkmės. Vėliau populiariausia apkalbų tema tampa seksas ir nuotykiai per vakarėlius.
Reputacija ir įvaizdis
Reputacija – tai tarsi šalutinis gandų produktas. Ji gali būti teigiama, gali būti neigiama, tačiau bet kuriuo atveju ji veikia pačios mergaitės savęs suvokimą ir elgesį. Reputaciją formuoja keletas veiksnių. Visų pirma tai tie patys gandai ir apkalbos, ką apie konkrečią merginą mano kiti. Tokiu atveju žmogui prilipdoma savotiška ertiketė, kurios atsikratyti gali būti labai keblu. Priklausymas tam tikrai merginų klikai paprastai saugo nuo nevykėlės reputacijos.
Kokios etiketės priklijuojamos dažniausiai? Naivi gerietė, vėjavaikė, paniurusi vienišė, prisiplakėlė, mokytojų numylėtinė, svetimų vaikinų medžiotoja, moksliukė, kalė ir kt.
Erzinimas ir apkalbos: kaip apie tai pasikalbėti su dukra?
Surasti būdą pasipriešinti erzinimu ir apkalboms visada sunku. Dauguma tėvų pataria dukroms tiesiog ignoruoti tai, ir kada nors bičiulės liausis, susiras kitą apkalbų auką. Ir nors tai atrodo kaip visai nebloga strategija, gavusios tokį patarimą iš tėvų dauguma mergaičių pasijunta nesuprastos. Joms atrodo, jog taip kalbėdami tėvai nė nenutuokia, kaip šiuo metu joms sunku.
Jei jūsų dukra tapo tokių „moteriškų žaidimų“ auka, su ja būtina pasikalbėti. Parodykite, kad esate gera klausytoja ir neskubate teisti bei kaltinti jos pačios. O tada padėkite pasirinkti tinkamiausią strategiją, kaip elgtis toliau:
1. Mergaitė gali nepabijoti konfrontacijos su pripažinta lydere ir tiesiog dažniau išsakyti, ką galvoja.
2. Ji gali kreiptis į mokytoją ar mokyklos psichologą kad padėtų susivokti situacijoje, pasiūlytų savų sprendimo variantų.
3. Kai kada bręstantį konfliktą galite padėti išspręsti ir jūs, pasikalbėję su dukrą apkalbinėjančios mergaitės tėvais, mokytojais, galbūt netgi mokyklos vadovais.
Deja, nė viena strategija nėra lengva ir negarantuoja, kad visa tai liausis. Bet... dažnai ir tikslas būna ne tas. Svarbiausia – kad jūs padėsite savo dukrai susikurti savo poziciją sudėtinguose socialiniuose santykiuose su bendraamžėmis. Jei suteiksite jai progą pasipriešinti tam, kam ji nepritaria, net ir nesiliovęs konfliktas sustiprins jūsų ryšius su ja, jos pasitikėjimą savimi ir savo vertės suvokimą.
