Ligoninės draudimo skyriuje dirbanti moteris iš Misūrio valstijos JAV su vyru lovoje pajuto skausmą, kuris buvo toks stiprus, kad jai prasidėjo hiperventiliacija. Dėl šio siaubingo skausmo Kendra ir po vestuvių dar 12 metų liko nekalta. Galiausiai būtent dėl šios priežasties ji su vyru išsiskyrė.
Nutrūkus santykiams, Kendrai buvo diagnozuotas vaginizmas. Dabar ji skleidžia informaciją apie šią ligą.
Ji sakė: „Negalėdama mylėtis ir pastoti, jaučiausi atskirta nuo visuomenės ir sugniuždyta, nes kitiems tai – savaime suprantami dalykai. Ši liga labai paveikia žmogaus psichologinę būklę. Įprasti kasdien girdimi pokalbiai, apie tai, kad kažkas pastoja, arba kalbėjimas apie seksą vaginizmu sergančioms moterims yra labai sunkūs. Jaučiausi taip, lyg nebūčiau moteris.“
Kendra užaugo griežtoje krikščionių šeimoje, kurioje seksas prieš vestuves nebuvo leidžiamas. Būdama 19 ji suprato, kad kažkas ne taip.
Ji pasakojo: „Vestuvių naktį atsigulę į lovą bandėme mylėtis, bet tiesiog nepavyko. Maniau, kad tai – tik nervai, nes nežinojau, ko turėčiau tikėtis. Užaugau labai konservatyvių krikščionių šeimoje, apie seksą mano šeimoje niekada nebuvo kalbama. Bet kai bandžiau mylėtis, atrodė, kad ten yra kažkoks kaulas, pro kurį mano vyras tiesiog negali prasiskverbti.“
Po pirmojo bandymo, taip pat ir visi kiti buvo nesėkmingi – po jų Kendra jausdavo graužiantį skausmą. Taip atkentėjusi daugybę mėnesių ji galiausiai paskambino savo mamai apie tai pasikalbėti.
Ji pasakojo: „Ji manė, kad mano mergystės plėvė – makštį supanti ir iš dalies dengianti oda – yra labai stora, ir kad man tik reikia atsipalaiduoti. Su vyru vis bandėme ir kaskart likdavome nusivylę daugelį mėnesių, ir aš žinojau, kad man kažkas yra negerai, bet visi man tik sakė, kad atsipalaiduočiau.“
Pasipasakojusi vyro pamotei ji galiausiai apsilankė pas ginekologę. Deja, gydytojos apžiūra sukėlė tokią pat skausmingą reakciją, kaip ir seksas.
Ji pasakojo: „Mano nevalinga reakcija buvo hiperventiliacija, suglausti kojas, susigūžti ir nustumti gydytoją, įspėjant ją manęs neliesti. Gydytoja man pasakė, kad turėsiu atvykti dar kartą, kad mane užmigdys, kad galėtų apžiūrėti, bet aš taip ir nebeatėjau, nes ji irgi man liepė atsipalaiduoti ir nusiraminti su savo perdėta reakcija. Ji nė nenumanė, kokia mano problema, bet pamačiau, kad ji šyptelėjo, ir nesvarbu, ar aš buvau teisi, bet man pasirodė, kad ji iš manęs šaiposi.“
Drąsą dar kartą apsilankyti pas gydytoją Kendra sukaupė tik po penkerių metų. Deja, iki to laiko jos santuoka jau buvo sugadinta.
Ji pasakojo: „Tai pakenkė mūsų santykiams ir galiausiai po 12 metų išsiskyrėme. Buvo ir kitų problemų, ne tik seksas, taigi, išsiskyrėme ne vien dėl vaginizmo, bet tai buvo lemtingas faktorius. Dėl šios priežasties mano vyras man pradėjo jausti pyktį ir nuoskaudą. Žinoma, jis jautėsi labai nusivylęs ir svarstė, ar aš jam neatsiduodu tyčia. Taip turbūt nutiko dėl to, kad po kurio laiko nebenorėjau bandyti, nebenorėjau stengtis pasimylėti, nes tai man keldavo siaubingą skausmą, visai nebūdavo malonu.“
Kitas gydytojas Kendrai diagnozavo vaginizmą ir davė jai plėtiklių, kurie gali padėti ištempti ir perprogramuoti makšties raumenis. Kendrai iškart palengvėjo – ji gavo patvirtinimą, kad nėra išprotėjusi ir kad kitos moterys taip pat susiduria su ta pačia problema.
Ji pasakojo: „Bijojau naudotis plėtikliais, nes negalėdavau įsidėti net ir tampono. Nepaisant kartkartėmis išlendančios nuoskaudos, mano tuometinis vyras mane labai palaikė. Jis su manimi liko daug daugiau laiko, nei galima tikėtis iš vyro, kadangi nesimylėjome visus 12 metų. Tačiau jis buvo nekantrus ir numatė laiką, kada turėtume susilaukti vaikų. Aš supratau, kaip jis jaučiasi, bet taip jaučiau tik dar daugiau spaudimo.“
Deja, Kendrai nepavykdavo įsidėti net ir paties mažiausio plėtiklio, kurio dydis atitinka mažą tamponą, ir ji puolė į depresiją.
Ji pasakojo: „Kartais pagalvodavau net apie mirtį. Sakydavau savo vyrui, kad eitų ir mylėtųsi su kuo nors kitu, ir susilauktų vaikų.“
Kendra sako, kad bėgant laikui žmonės ėmė klausinėti, ar jie su vyru neplanuoja susilaukti vaikų, tačiau dėl ligos ji šios savo viso gyvenimo svajonės išpildyti negalėjo. 2012 metais Kendros santuoka iširo. Tuomet ji sutiko savo dabartinį draugą Seaną Rice. Kendra sako, kad ieškodama pažinčių ji trim skirtingiems vyrams papasakojo apie savo sutrikimą, kad jie nesijaustų apgauti.
Ji pasakojo: „Atsimenu, kaip internetu susirašinėjome su Seanu ir jam apie tai žinutę parašiau dar prieš mums susitinkant gyvai. Jis atrašė: „Aš čia esu ne dėl sekso – noriu santykių su tavimi. Paskui kartu apie tai pagalvosime.“ Tai buvo nuostabus atsakymas – tokį išgirsti tenka labai retai.“
Pora savo pirmąsias draugystės metines švęs gegužės mėnesį. Vaginaliniu seksu užsiimti jiems pavyko du kartus. Ji tikina, kad tai pavyko iš dalies dėl Seano jautrumo ir dėl 2 000 vaginizmu sergančių moterų savitarpio pagalbos bendruomenės, kurią ji rado Feisbuke.
Ji pasakojo: „Nebesijaučiu tokia sugniuždyta, kaip anksčiau. Man keletą kartų jau yra pavykę užsiimti vaginaliniu seksu, todėl nebesijaučiu tokia kalta ir mažiau noriu Seaną stabdyti, jei jis nori kažką daryti.“
Jos Feisbuko grupėje esantys žmonės rekomenduoja fizioterapiją – dubens dugno raumenų pratimus – bei plėtiklius.
Kendra sako: „Kai prisijungiau prie vaginizmo savitarpio pagalbos grupės, daugelis ten esančių moterų jau ėjo į fizinė terapiją ir dalinosi savo patirtimis. Tai paskatino mane veikti – jos man padėjo atsikratyti nežinomybės baimės.“
Pratimus su trenere Kendra darė penkias dienas. Ji nerimauja, kad į vaginizmu sergančias moteris gydytojai paprastai nežiūri rimtai, todėl problemą diagnozuoti joms tenka pačioms.
Ji pasakojo: „Daugelis moterų pačios nusistato diagnozę, nes nuėję pas gydytoją jos išgirsta, kad tiesiog per stipriai reaguoja.
Laimei, fizioterapijos specialistai apie problemą viską žino ir labai padeda, skirtingai nei tie gydytojai, kuriuos man teko sutikti. Kai tavimi abejojama, jautiesi labai pažeminta.“
