Biržų mieste trečiadienį nuskendo paslydusi ir į upę įkritusi moteris, kurios pagalbos šauksmą girdėjo ir pastangas išsikapstyti stebėjo būrelis suaugusių žmonių.
Kokią pamoką regėjo vaikai?
Karštą gegužės 23 - osios popietę, apie 16 valandą, Apaščios upėje nuskendo 1953 metų gimimo moteris.
Arčiausiai stovėję žmonės į skęstančiosios pagalbos šauksmą reagavo bejėgiškumu. Taip pasakojo kitame upės krante gyvenantys ir mirtimi pasibaigusį įvykį matę biržiečiai.
Apaščios pakrantėje tuo metu buvo 10 - 11 metų vaikai, matę visą kraupaus įvykio eigą, o vėliau kantriai laukę, kol gelbėtojų iš upės ištrauktos negyvos moters kūną apžiūrės policijos pareigūnai ir paims laidojimo įmonės darbuotojai.
Kadangi policijos pareigūnų Biržuose dirba nedaug ir jie vos spėja į įvykių vietas, negyvos moters kūnas gatvės pakraštyje gulėjo apie valandą. Siaura vienpusio eismo gatvele pro šalį važiavo automobiliai, o iš po baltos medžiagos apkloto, kuriuo buvo pridengtas moters veidas ir dalis kūno, skambėjo mobilusis telefonas.
Vienuolikmetis Andrius pasakojo, kad tuo metu, kai moteris plūduriavo upėje ir šaukėsi pagalbos, jis buvo prie kitoje upės pusėje gyvenančios močiutės sodybos. Berniukas taip pat girdėjo močiutės kaimynės šauksmą. Prie upės buvusi moteris matė priešingame krante stovinčius tris žmones, stebinčius skęstančiąją. Andrius bėgo atnešti telefono, moteris skambino gelbėtojams.
59 metų moteris į upę įkrito ir nuskendo kone pačiame miesto centre. Jos beviltiškas pastangas išsikapstyti iš vandens stebėję žmonės net nebandė imtis jokių gelbėjimo veiksmų.
Vėliau ta berniuko minėta moteris „Šiaurės rytams" pasakojo šaukusi kitame krante stovėjusiems suaugusiems žmonėms, kad šie gelbėtų moterį.
„O ką mes galime padėti?" - pasigirdęs atsakymas.
Į siūlymą mesti pagalį buvo atsakyta: „O kur mums jį gauti?"
Vykstant tokiam „dialogui" seko vandenyje besikapstančios moters jėgos - tą rodę vis retėjantys ir dingę judesiai. Tiltas per upę - už kelių šimtų metrų, prie buvusios pirties.
Vienas kitoje pakrantėje buvusių vaikų pasakojo neva matęs, kaip gatvele ėjusi moteris lipo stačiu šlaitu. „Gal jai pasidarė bloga, gal norėjo atsigaivinti?" - svarstė berniukas. Jo draugas teigė regėjęs, kad moteris krito, iš po kojų nuslydus pakrantės šlaito akmeniui.
Medikų pastangos - bevaisės
Atvykus ugniagesiams gelbėtojams vienas jų iš karto šoko į vandenį ir ištempė skenduolę į upės pakraštį. Ištraukti moterį iš upės jam padėjo dar du gelbėtojai - vienam tą padaryti buvo sunku.
Nors moters kūnas nerodė gyvybės ženklų, atvykę medikai bandė skenduolę gaivinti, tačiau jų pastangos buvo bevaisės.
Atvykstančių pareigūnų laukęs ugniagesys gelbėtojas Santautas Vasiliauskas buvo šlaputėlis. Į vandenį nedvejodamas drąsiai šokęs 21 - erių metų vaikinas sakė Biržų priešgaisrinėje tarnyboje dirbantis antrus metus. Santautas vis tvirtino, kad jam nešalta - prie upės gyvenantis biržietis sakė jau šiais metais išbandęs maudynes.
Jauni buvo ir Santauto pamainos vyrai - trisdešimtmetis pamainos vadas Arūnas Jankūnas ir jo bendraamžis Andrius Brazdžiūnas.
Gelbėtojai sakė, kad moters kūnas plūduriavęs apie 3 - 4 metrus nuo kranto. Skendusioji, ko gero, ten atsidūrė bandydama kapstytis iš vandens.
Mirtimi pasibaigusi nelaimė įvyko Žemaitės gatvėje - toje vietoje, kur baigiasi J. Dagilio gatvė. Dėl itin status ir pavojingo šlaito, irstančio po gatvės rekonstrukcijos darbų, gyventojai baiminosi seniai. Ypač žiemą, kai posūkyje slidinėdavo automobiliai.
Auką šlaitas ir upė pasigrobė vasarą. Upės gylis toje vietoje gali būti apie 1,5 metro.
„Jau seniai sakėme - būtinai reikia nors kokio atitvėrimo, kol neįvyko nelaimė. Dabar čia atsitiko pati baisiausia nelaimė - tragiškai žuvo žmogus", - kalbėjo iš aplinkinių sodybų atėję žmonės.
Arčiausiai gyvenantys nesirodė. Tik iš šalia esančio paupio krūmo vis išlįsdavo augaloto žvejo galva. Atrodo, vyras stebėjo, kas vyksta žmogaus žūties vietoje. Gali būti, kad šis aukštas žvejas panašiai stebėjo moters agoniją vandenyje.
Vaikai kalbėjosi apie įvykį, svarstė, ką būtų galima daryt skęstant draugui. Abejojo, ar jie galėtų išgelbėti sunkų suaugusį žmogų. Na, pavyzdžiui, galbūt panašų į tuos, kurie stovėjo ar žvejojo krante ir net nebandė iš čia pat esančio kiemo paimti pagalį bei mesti jį į vandenį.
Alfreda Gudienė