Seniai žmonija, norėdama išaiškinti tam tikrą nugalėtoją, išrado fotofinišą, vaizdo peržiūras ir kitas sportui gelbstinčias priemones. Bet net ir 2020 metais nėra tikslaus atsakymo, ar kelios varžybos išvis vyksta pagal taisykles – ar kartais moterų rungtyje nepasirodo koks apsimetėlis vyras ir atvirkščiai.
Kai kalbame apie lyties klausimą sporte, garsiausiai skamba Pietų Afrikos Respublikos bėgimo žvaigždės, olimpinės čempionės Caster Semenya pavardė.
Nors šis žmogus yra žinomas visame pasaulyje jau daugiau kaip dešimt metų, iki šiol tvirtai bėgike ar bėgiku jo vadinti negalime, o bet kuris iš šių variantų dažnai įplieks nemenką ginčą.
C. Semenya save laiko moterimi, Pietų Afrikos Respublikoje ji yra moteris, jos pase prie lyties taip pat nurodyta moteris, bet sporto arbitražo teismui Šveicarijoje atrodo kitaip – jai yra uždrausta dalyvauti varžybose su kitomis moterimis. Kodėl mes iki šiol nežinome, kaip yra iš tikrųjų?
Atrodytų, moterį nuo vyro atskirti sugebėtų ir trijų metų vaikas, ir, turbūt, šimpanzė. Ir tai yra tiesa beveik visais atvejais. Tačiau būna ir tokių atvejų kaip šis, kai net ilgai trunkantys moksliniai tyrimai tikslaus atsakymo neduoda.
„Aš tokia gimiau. Darykite su manimi ką norite, testuokite, kiek norite, o aš ir toliau tiesiog bėgsiu greičiausiai kaip galiu“, – viename interviu sake C. Semenya.
Tačiau dabar apie viską iš pradžių.
2009 metais PAR bėgikė iškovojo auksą pasaulio lengvosios atletikos čempionate, moterų 800 metrų bėgimo rungtyje. Jau tada tas apčiuopiamas atotrūkis nuo kitų moterų sukėlė nemažai diskusijų.
Vis dėlto, 2016 metų Rio de Žanerio olimpinės žaidynės tapo tikra sensacija. Ta pati bėgike pademonstravo beveik identišką laiką ir vėl buvo visa galva stipresnė už konkurentes – C. Semenya tapo olimpine čempione.
Netrukus sporto gerbėjai, žiniasklaidos ir netgi įvairiausių sporto organizacijų atstovai iš viso pasaulio ėmė garsiai kalbėti apie šios moters…moteriškumą. Jos išvaizda yra tikrai išskirtinė – platūs pečiai, tvirtas sudėjimas ir stiprios kojos iškart kėlė nemažai klausimų, o kai visuomenė išgirdo C. Semenya balsą, diskusijos dar paaštrėjo.
Pasaulis skilo į dvi puses – vieni buvo įsitikinę, kad tai apsimetėlis vyras, kiti palaikė ją ir tikino, kad visokių žmonių juk būna. Net didžiausių televizijų reporteriai skelbė apie neeilinį atvejį, kai mes iš tikrųjų nežinome, ar moterų čempionė yra moteris.
Diskusijos liko diskusijomis, bet netrukus čia įsikišo ir Sporto arbitražo teismas. Buvo priimtas precedentų neturintis sprendimas – 2020 metų Tokijo olimpinėse žaidynėse C. Semenya nebegalės apginti savo titulo, nes jai nuo šiol draudžiama varžytis su kitomis moterimis.
Toks sprendimas buvo priimtas ne dėl to, kad ji iki šiol iškovotas pergales pasiekė sukčiaudama. Sporto arbitražo teismas tiesiog nusprendė, kad jos nebegalima laikyti moterimi atlete.
Problema čia yra viena – žmonija vis dar nėra sukūrusi tikslaus ir visiems atvejams tinkančio būdo nustatyti, kiek moteryje yra moters, kiek vyro – vyre. O tai labai svarbu kalbant apie aukščiausio lygio sporto renginius.
„Jie neturi galimybių nustatyti, kas aš“, – apskundusi teismo sprendimą prasitarė C. Semenya.
Mokslas rodo, kad dvi choromosomos XX reiškia mergaitę, o XY – berniuką. Ir nors pagal visus šiuos prigimtinius kriterijus C. Semenya iš tiesių gime mergaite, ji vis tiek iki šiol nesugeba įrodyti savo tiesos.
Sporto pasaulyje lyties klausimas istoriškai buvo sprendžiamas įvairiausiais būdais. Dabar pats šviežiausias metodas yra ištirti testosterono kiekį – jis atsakingas už kūno raumenų masės augimą.
Mokslininkai jau ne kartą įrodė, kad testosterono kiekis sportininko kūne yra labai glaudžiai susijęs su jo pasirodymu. Bet tai toli gražu nėra vienintelis rezultatui įtakos turintis veiksnys. Rezultatą veikia ir plaučių tūris, širdies dydis, taip pat – ne fiziologiniai dalykai, kaip treniravimasis, mityba, įpročiai. Todėl tyrėjai čia atsiduria tarsi akligatvyje.
Pavyzdžiui, daugkartinis olimpinis čempionas, JAV plaukikas Michaelas Phelpsas, turi aibę pranašumų prieš savo konkurentus – tai ir ilgos rankos, ir ilgos pėdos, dar kelios kūno savybės. Bet jis niekada už tai nebuvo nubaustas, o C. Semenya – buvo. Sportininkų niekas neskirsto pagal rankos ar kojos dydį, bet visi brėžia aiškią liniją tarp vyrų ir moterų. Didžiausia bėda yra ta, kad būdai nustatyti lytį bėgant metams keitėsi ir iki pat šios dienos nėra aišku, kuris iš jų – veiksmingiausias.
Iki 1966 metų oficialiai buvo pasikliaunama žmogaus išvaizda. Jei moteris moteriška – tai moteris. Nuo tų laikų prabėgo daugiau kaip 50 metų, o bet C. Semenya ir toliau negali įrodyti, kas ji yra.
Didelė problema yra ir tai, kad bendrai moterys sporte – gana jaunas reiškinys. Olimpinėse žaidynėse moterys debiutavo tik 1900 metais, tad ir būdai lyčiai nustatyti yra maždaug šimto metų amžiaus.
C. Semenya atvejis nėra vienintelis toks istorijoje. Anksčiau įvykusi lenkų bėgikės Ewos Klobukowskos istorija tik iliustruoja, kaip kartais absurdiškai veikia viena konkreti „tiesa“. 1966 metais tyrėjai apžiūrėjo atletės lytinius organus ir patvirtino, kad ji – moteris. Vis dėlto, po vienerių metų, 1967-aisiais, buvo nuspręsta pasikliauti ne lytinio organo, o chromosomų tyrimais. Atlikus juos E. Klobukowska buvo suspenduota neribotam laikui ir nušalinta nuo moterų sporto.
„Paaiškejo, kad ji šiek tiek yra jis“, – tada skelbė užsienio laikraščiai.
Dabar, pastaruosius 10 metų, pasikliaunama testosterono kiekiu. Ir šis tyrimo būdas tik dar labiau pakurstė aistras moterų sporto pasaulyje. Moteris yra laikoma moterimi ir legaliai gali varžytis su kitomis, jei jos testosterono kiekis neviršija 10 nmol/L – toks kiekis aptinkamas pas silpniausius vyrus atletus.
Beveik visos moterys šį „testą“ išlaiko. Bet C. Semenya sunkumai ties čia toli gražu nesibaigia. Ji nuo pat gimimo savyje turi natūraliai didesnį už kitų moterų testosterono kiekį, bet net ir leistina riba nebuvo pabaiga.
Buvo nuspręsta, kad limitą reikia sumažinti dar per pusę – nuo 10 nmol/L iki 5 nmol/L. Ir šis limitas galioja tik moterų 400 m, 800m ir 1500 m bėgimo rungtyse. Būtent šiose trejose rungtyse visą karjerą varžosi C. Semenya.
Atnaujinus limitus ji „testo“ nebeišlaikė ir, dar kartą apskundusi sporto arbitražo teismo sprendimą, vėl pralaimėjo bylą.
Pastebima, kad istoriškai su didžiausiais išbandymais tokio tipo bylose susiduria tik tamsaus gymio sportininkės – jokios baltaodės moterys nėra testuojamos tiek daug kartų, juolab, specialiai joms nėra keičiami limitai.
C. Semenya atvejis yra neeilinis ir neturintis precedentų. Dalis tų žmonių, kurie yra sportininkės pusėje, mano, kad tokiais brutaliais apribojimais kažkas tiesiog siekia panaikinti šį žmogų iš sporto pasaulio, ar bent jį pristabdyti. Bėga 2020 metai, bet žmonija iki šiol tvirtai nežino, ar olimpinė čempionė visus savo titulus susižėrė legaliai. Aišku viena – tai moteris, tai nėra transseksualas ir nėra vyras, tačiau tarp moterų šios atletės daugiau, turbūt, sirgaliai nebeišvys.
