Trijų vaikų mama prisimena, kad jos tėtis pasisiūlė iškepti picą trims jos sūnums, kad pora galėtų praleisti daugiau laiko kartu, rašo thesun.co.uk.
Tačiau praėjus vos kelioms valandos Stu rado 49-erių metų moterį be gyvybės ženklų. Dabar, pasakodama savo istoriją, moteris iš Šiaurės Jorkšyro atskleidė, kad buvo mirusi 40 minučių, o medikai visomis išgalėmis stengėsi išgelbėti jos gyvybę.
Artimiesiems sakė ruoštis blogiausiam
Meditacijos mokytoja pasakojo, kad praėjusių metų sausio 29 d. jos partneris rado ją savo kambaryje be gyvybės ženklų.
Ji sėdėjo ant sofos atmerktomis akimis ir be gyvybės ženklų – ir teigia, kad jos sužadėtinis jai pasakojo, kad ant jos odos buvo „keisti“ šešiakampiai raštai.
Netrukus ji buvo skubiai nugabenta į ligoninę, nes nustojo kvėpuoti, o medikai teigė, kad jos šansai išgyventi yra labai maži – davė vos 6 proc. šansą.
Kirsty sustojo širdis ir dėl jos pačios saugumo jai buvo dirbtinai sukelta koma, o jos šeimai buvo pasakyta „tikėtis blogiausio“.
Kol medikai gelbėjo jos gyvybę, Kirsty teigia, kad netekus sąmonės įvyko kažkas „stebuklingo“ ir netrukus ji buvo „sugrąžinta“ į gyvenimą.
Ji pasakojo: „Stu paguldė mane ant grindų ir, kalbėdamas telefonu su pagalbos tarnybomis, atliko dirbtinį kvėpavimo, o po to, kai mane prijungė prie įvairių aparatų, buvo panaudotas defibriliatorius, kad paspartintų širdies ritmą.
Deja, stabilizavus būklę, vėl atsitiko tas pats, tik širdis plakė taip greitai, kad galiausiai būtų sustojusi ir nebefunkcionavusi.
Pirmoji naktis buvo lemtinga, situacija buvo prasta, Stu buvo pasakyta ruoštis blogiausiam, bet jis nenorėjo tuo tikėti.“
Kitą dieną Stu primygtinai reikalavo pamatyti sužadėtinę vaizdo skambučio metu ir pasakė, kad kai tik ji atsibus, jie susituoks.
Netikėtas susitikimas
Kirsty pasakojo, kad tą naktį buvo paguldyta į intensyviosios terapijos skyrių ir buvo panardinta į komą, kad būtų stabilizuotas jos širdies veikla.
„Tuo metu niekas nežinojo, kas vyksta, išskyrus mano artimiausius giminaičius, tačiau mano draugė aiškiaregė susisiekė su mano seserimi ir paklausė, kas vyksta. Ji pasakė, kad mano dvasia buvo jos kambaryje ir aš prašiau jos sudaryti sąrašus mano sūnums ir tėčiui.
Mano sesuo jai pasakė, kad esu ligoninėje ir kovoju dėl savo gyvybės. Mintyse pasakiau savo draugei, kad mano kūnas byra ir nemaniau, kad galėsiu į jį sugrįžti, bet ji griežtai liepė man sugrįžti į savo kūną. Tuo tarpu ligoninėje mano šeimai buvo liepta pasiruošti atsisveikinti su manimi“, – pasakojo ji.
Stu pagalba, daugelis jos pažįstamų meldėsi ir meditavo, kad tik ji atsibustų. Kitą dieną medikai nusprendė ją pabudinti iš komos ir stebėti jos būklę. Kirsty pasakojo:
„Norėjau, kad šalia būtų Stu, bet jis buvo iškviestas padėti klientui, tačiau kai nuvyko, pasirodė nepažįstamas žmogus ir jo pagalbos nebereikėjo. Jei jis būtų išvykęs, šiandien manęs čia nebūtų.
Prisimenu, kad pagaliau sugrįžusi į savo kūną tiksliai žinojau, ką turiu daryti, kad pasveikčiau. Supratau, kad siela nemiršta, tik kūnas ir kad mano misija šioje žemėje dar nesibaigė.
Be tamsos nežinai, kas yra šviesa, ir aš tikiu, kad esame čia tam, kad augtume ir tobulėtume. Kasdien medituodavau ir įsivaizduodavau auksinę šviesą, persmelkiančią mano kūno ląsteles – žmonės juokdavosi, kai tai pasakydavau.
Aš pagreitinau savo sveikimą, o dešimtą dieną, peršvietus mano plaučius rentgenus, rentgenologas liko šokiruotas. Jis paprašė mano leidimo parodyti tyrimo rezultatus savo komandai ir buvo priblokštas, nes randų ir skysčių plaučiuose praktiškai nebebuvo.
Pasakiau jam, kad išsigydžiau plaučius, o jis paklausė, kaip, todėl pasidalinau savo istorija. Išėjau jausdamasi pakylėta ir džiaugdamasi savo išgijimu.“
