Lietuvoje daugiausiai moterų gyvybių 2021 metais nusinešė kraujotakos sistemos ligos, COVID-19 ir onkologiniai susirgimai. Skaičiuojama, kad nuo piktybinių navikų praėjusiais metais mirė 3 483 moterys, ir tai sudarė 14 proc. visų Anapilin iškeliavusių moterų. Daugiausia moterų mirė nuo krūties, storosios žarnos, kasos bei trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų.
Edukacinės kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ iniciatorė, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pastebi, kad Lietuvoje yra aiškiai įvardinti susirgimai, dėl kurių turi tikrintis visi.
„Kraujospūdžio liga, nepamatuotas cholesterolis, rūkymas – visa tai veda tiesiogiai prie staigių infarktų. Nors asmenys ir sako, kad jaučiasi visiškai sveiki, nesilanko pas gydytojus, nesimatuoja kraujospūdžio, nežino, koks yra cholesterolio, gliukozės kiekis kraujyje, ir dar rūko arba turi antsvorio, dirba stresinį darbą, visgi šie žmonės ateityje yra tarsi užkoduoti patirti netikėtą infarktą.
Jeigu žmogaus organizme yra padidėjęs cukraus kiekis, susiduriama su cukriniu diabetu, o tai yra papildomas didelis rizikos veiksnys, lemiantis tolimesnes kraujotakos ligas, todėl reikia reguliuoti tiek kraujospūdį, tiek gliukozės, cholesterolio kiekį, atsisakyti rūkymo, alkoholio“, – kalbėjo gydytoja.
To priežastys gydytojams yra aiškios: šalies gyventojai per mažai juda, mėgsta saldžiau ir riebiau pavalgyti, o pas gydytoją ateina tik tuomet, kai sveikatos problemos ima rimtai trukdyti gyventi.
Moterys tikrinasi per retai
Lietuvoje nustatomo krūties vėžio susirgimų statistika rodo, kad šalies moterys, palyginti su Europos vidurkiu, tikrinasi per retai – piktybinių navikų kasmet nustatoma beveik 2 tūkstančiai atvejų. Gimdos kaklelio onkologinių susirgimų kiekvienais metais diagnozuojama šimtais, kai moterų, mirštančių nuo būtent šios onkologinės ligos, skaičius kasmet viršija 200.
Gydytoja J. Dūdienė tvirtina, kad skirtingus vėžinius susirgimus pastebėjus laiku, juos galima sustabdyti, todėl visos moterys raginamos nedelsti ir išsitirti.
„Gimdos kaklelio vėžys – onkologinis susirgimas, dėl kurio 4 šeimos kiekvieną savaitę atsisveikina su savo artimu žmogumi. Tačiau tai yra liga, kurios galima išvengti, jeigu prevencinės programos metu būtų aptinkami patys mažiausi ląstelių pokyčiai.
Labai kviečiame moteris atlikti tyrimus reguliariai, ne vieną kartą gyvenime“, – kalbėjo gydytoja.
J. Dūdienė savo ruožtu ramina moteris ir tikina, kad gimdos kaklelio vėžys nėra genetinė liga, todėl tikimybė išsaugoti savo gyvybę – didelė.
„Tai yra žmogaus papilomos virusas. Nuo 2022 m. yra praplėsta gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa ir moterims nuo 25 metų amžiaus yra atliekami gimdos kaklelio ląstelių tyrimai, o nuo 35 iki 59 metų amžiaus – papilomos viruso tikrinimas.
Moterims, kurios turi šį rizikos veiksnį – virusą – yra ištiriamos ir ląstelės, žiūrima, ar jos nėra pakitusios. Vėliau gydytojai nustato ir pataria, kas kiek laiko turi būti atliekami papildomi tyrimai, organizuojamos ginekologų konsultacijos, sprendžiama, ar būtina imtis papildomų veiksmų, ar užtenka tik stebėti situaciją“, – pasakojo specialistė.
Tiesa, apsisaugoti nuo papilomos viruso galima ir dar vienu būdu – skiepijantis.
„Papilomos virusas yra maždaug 85–90 proc. atsakingas už visus gimdos kaklelio vėžio atvejus. Jeigu moteris nėra užsikrėtusi žmogaus papilomos virusu, ji turi labai gerą, stiprų imunitetą, kuris susidoroja su šiuo virusu ir neleidžia jam likti organizme. Tokiu atveju ląstelių pakitimų neįvyksta.
Lietuvoje taip pat turime profilaktinę programą – vakcinaciją nuo žmogaus papilomos viruso, kuomet yra skiepijamos 11 metų amžiaus mergaitės, kad susidarytų patvarus imunitetas, organizmas galėtų kovoti su šiuo virusu, jeigu jis kažkada pateks į moters organizmą“, – pastebėjo šeimos gydytoja.
Svarbu tikrintis, kol dar neprasidėjo skausmai
Gydytojai pastebi, kad neretai moterys, tarsi save nuramina, kad nejaučia jokio diskomforto, todėl ir tikrinsis reikalo nėra. Tačiau toks mąstymas, pasak specialistų, yra pavojingas.
„Kartais moterys pasako, kad šiuo metu nieko nejaučia, tad jeigu bus nusiskundimų ateityje, tuomet ir išsitirs. Tačiau man asmeniškai yra tekę įkalbinėti moterį ne vienerius metus, priminti, kad ji nesudalyvavo prevencinėje programoje. Galiausiai, atlikus tyrimus, jai buvo rasti patys mažiausi ikivėžiniai susirgimai.
Prisiminimas apie šios moters skambutis iki šiol mane lydi, nes ji sakė: ačiū, daktare, kad jūs mane įkalbėjote, nes ginekologai, kurie pašalino pakitusias ląsteles, patvirtino, kad dabar nebeišsivystys vėžys“, – prevencinės programos naudą įvardijo pašnekovė.
J. Dūdienė pasakoja, kad kai moterys, delsdamos išsitirti, vėliau pradeda jausti skausmą, tokia situacija nieko gero nežada. Tiesa, vilties, kad galėsite pasveikti net ir tokiu atveju, tikrai yra, tad jokiu būdu negalima nuleisti rankų.
„Žmonės dažnai sako, kad nejaučia jokio diskomforto. Bet kai pradedamas jausti skausmas – tai atitinka 3–4 stadijos onkologinius požymius. Tačiau net ir tokiu atveju tai nereiškia mirties nuosprendžio, nes yra pritaikomas gydymas, tačiau jis yra žymiai sunkesnis, drastiškesnis, vykdoma operacija, chemoterapija.
Nors prognozės ir niūros, žmonės su šia onkologine liga gali gyventi toliau kaip ir su lėtine – jie vartoja vaistus, yra atliekami reguliarūs tyrimai, tad asmenys penkmečiais ar net dešimtmečiais gyvena pilnavertį gyvenimą“, – kalbėjo gydytoja.
Gydytojos teigimu, reikia neužmiršti, kad kuo ankstyvesnėje stadijoje diagnozė bus nustatoma, tuo gydymo efektyvumas bus didesnis, tad ir psichologinių išbandymų šiame gyvenimo etape bus kur kas mažiau negu vėlyvesnėse stadijose.
Neverta užmiršti ir kitų dažnai pasitaikančių ligų
Gydytojas urologas Balys Dainys, kalbėdamas apie neretai pasitaikančias ligas, su kuriomis susiduria moterys, užsimena ir apie uždegiminius susirgimus.
„Moterys neretai vargina šlapimo pūslės, inkstų uždegimai. Be to, taip pat pakankamai dažnai moteriškosios lyties atstovės susiduria su akmenlige. Šios ligos gali turėti tam tikrą genetinę prigimtį, tačiau tai lemia ir pats žmogaus gyvenimo būdas, kaip yra prižiūrima sveikata“, – kalbėjo B. Dainys.
Gydytojas džiaugėsi, kad moterys dažnu atveju skiria papildomą dėmesį savo sveikatai ir būtinus tyrimus atlieka laiku.
„Moteris reikia pagirti, kad jos yra linkusios rūpintis savo sveikata – jos dažniau lankosi pas gydytojus, atlieka įvairius tyrimus. Dėl šios priežasties jų vidutinė gyvenimo trukmė yra beveik 10 metų ilgesnė nei vyrų“, – kalbėjo B. Dainys.
Urologas B. Dainys dar kartą ragina žmones pasinaudoti ankstyvosios vėžio diagnostikos programomis, kurios gali padėti išsaugoti žmonių gyvybes, be to, priduria, kad uždegiminiai susirgimai gali būtų susiję su priešvėžinėmis ligomis.
„Reikia nepamiršti aplinkos sąlygų: mes ilgą laiko tarpą gyvename šalto klimato zonoje, neretai susiduriame su skirtingais uždegimais, o lėtinė uždegiminė liga – tai priešvėžinė liga.
Šaltas ir drėgnas klimatas – puikiausios sąlygos susidurti su plaučių, šlapimo pūslės susirgimais. Norint nesusidurti su uždegiminėmis ligomis, taip pat labai svarbu tinkamai, šiltai apsirengti“, – kalbėjo gydytojas.
Gydytojai primena, kad prevencinių programų yra ne viena, pavyzdžiui, nuo 50-ies siūloma atlikti mamografiją, kuomet yra atliekamas krūtų tyrimas.
Be to, tiek moterys, tiek vyrai nuo 50 metų amžiaus yra kviečiami dalyvauti storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje.
Moterys nuo 50-ies, o vyrai nuo 40-ies taip pat raginami bent kartą metuose dalyvauti kraujagyslių rizikos veiksnių programos profilaktiniame tyrime: jo metu yra atliekami gliukozės, kraujospūdžio, cholesterolio matavimai, nustatoma, ar žmogui negresia metabolinis sindromas.
Paaiškėjus tyrimo rezultatams, gydytojai, jeigu yra reikalinga, sudaro atskirą gyvensenos pokyčių planą. Visgi, jei yra pastebima, kad rizika sveikatai didelė, gyventojams gali prireikti atlikti nuodugnesnius tyrimus, konsultuotis su kardiologais.
Rasti detalesnę informaciją apie ligų prevencijos programas, kurios neabejotinai galėtų padėti išsaugoti jūsų gyvybę, rasite čia: https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/gyventojams-1/ligu-prevencijos-programos.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
