Rėkyviškiai įsitikinę, kad nuo smurto kentusios moters gyvybę buvo galima išgelbėti laiku jai suteikus pagalbą. „Nežinau, ką darė Igorio K. ir V. namuose besilankantys policijos pareigūnai, jei moteris ir toliau vaikščiojo sumušta“, – apie Rėkyvoje nužudytą moterį tebekalba vietiniai gyventojai.
Grįžo į nužudytosios butą
Prieš Naujuosius Rėkyvoje buvo nužudyta 49-erių metų moteris. Žudikas ne tik mirtinai sumušė rėkyviškę V., bet ir stipriai sužalojo jos 14 metų vyresnį sugyventinį Feliksą. Šiaulių ligoninėje gydomas vyras jį lankiusiems žmonėms ištarė ir galimo žudiko pavardę, žmogaus, kuris neretai į dviejų sugyventinių namus užsukdavo išgerti alaus.
Iškart po nužudymo policininkai į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę išsivežė Igorį K. – ilgametį V. sugyventinį. Visgi Igoris nebuvo suimtas ilgesniam laikui ir netrukus grįžo į namus, kuriuose gyvena V. sūnus. Ikiteisminiam tyrimui šioje byloje vadovaujantis Šiaulių apygardos prokuroras atsitvėrė tylos siena ir apie galimus naujus įtariamuosius nekalba.
V. artimieji baiminasi dėl savo saugumo, jų ausyse tebeskamba Igorio replika apie sugyventinę.
Žmonės piktinasi pareigūnų darbu
Rėkyviškiai supranta, kad nužudyto žmogaus jau niekas nebeprikels iš kapų, bet išvengti naujų tragedijų esą visada įmanoma. Igorio grįžimas išgąsdino vietinius gyventojus. Žmonės netrukus prisiminė žudiko auka tapusios moters motinos kryžiaus kelius dėl ramaus gyvenimo bei policijos pareigūnų „indėlį“.
„Policijos neveiksnumas bei visuomenės abejingumas pražudė dar neseną moterį. Kas normaliame civilizuotame pasaulyje gali įsivaizduoti tokia situaciją, kai nuolat terorizuojamos moters bute nebuvo uždrausta lankytis recidyvistui“, – perskaitęs straipsnį apie nužudymą komentavo vienas žmogus. Dar vienas komentatorius pliekė policijos pareigūnus.
„Ką iki šiol veikė vietinė policija, nors buvo kreiptasi keliasdešimt kartų?“ – viešai piktinosi žmogus. „Kodėl nepadėjo policija iškeldinti recidyvisto, kodėl jai nepadėjo kaimynai, kokį pagrindą į motinos butą turi darbo neturintis dukros sugyventinis. Kodėl jis nebuvo iškeldintas iš buto?“ – piktinosi skaitytojas.
Moteris ieškojo pagalbos
Tai, kad rėkyviškė V. nuolat kentėjo nuo smurtautojo, nebuvo paslaptis ir smurto aukoms padedančio Moterų veiklos inovacijų centro vadovei Salomėjai Jasudienei. Ji prisiminė sūnų auginusią, šeimoje skriaustą moterį. Jos žodžiais, moteris prašė pagalbos, baimindamasi, kad jos artimieji mėgindami suvaldyti smurtautoją gali imtis net drastiškų priemonių.
„Tai, kad smurtą kenčiantis žmogus kartais tyli ir apie tai garsiai nekalba, nereiškia, kad jo nėra. Jeigu ji gyvenimo baimėje ir nesikreipė į policijos pareigūnus, nereiškia, kad jos šeimoje buvo viskas gerai. Argi jos namuose besilankę policininkai nematė jos sumušimų? Ar kažkam buvo patogu užsimerkti ir tiesiog nedirbti?“ – klausia V. šeimą pažinojusi rėkyviškė. Anot rėkyviškių, nužudytosios motina vos ne kas savaitę belsdavosi į pareigūnų kabinetų duris, bet – veltui.
Liovėsi bendrauti su pareigūnais
Šiaulių apskrities VPK atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė nesugebėjo atsakyti į visus klausimus apie tai, ar pareigūnai tinkamai atliko tarnybines pareigas. Ji aiškino, kad pretenzijų dėl šio vyro nederamų veiksmų turėjo tik rėkyviškės L. motina. „ Pastaruoju metu nužudytoji net atsisakydavo bendrauti su apylinkės inspektoriumi ir duoti parodymus tiriant jos motinos pretenzijas“, – tvirtino policijos atstovė spaudai.
Ar policijos pareigūnai bandė aiškintis, kodėl V. atsisako duoti parodymus, ar jai negrasinta? To klausėme G. Smagriūnienės. Ji net per kelias darbo dienas taip ir nesugebėjo atsakyti į šį klausimą. Panašu, kad šiuo atveju policijos pareigūnai nelabai turi kuo pasigirti.
Judita VASILIAUSKAITĖ
