Lietuva, Latvija ir Vengrija yra tarp Europos valstybių, aštriausiai patirsiančių stiprų ekonomikos nusileidimą, jei toks įvyks.
Ūkio augimo lėtėjimo ir aukštos infliacijos derinys „tikėtina, sukels viešosios skolos augimą, o tai sukliudys šių valstybių ekonomikos atsitiesimui artimiausiu metu“ aiškina agentūra „Moody‘s“. „Tai kels spaudimą šių valstybių reitingams ir gali priversti juos mažinti“ – rašoma specialiajame „Moody‘s“ komentare.
„Daug metų naujųjų Europos valstybių reitingai nekito, nepaisant didėjančios makroekonominės įtampos. Dabar ši įtampa pasiekė kritinį lygį. Eilė metų išliekantis einamosios sąskaitos deficitas (Lietuvoje – 18 metų red.) ir spartus skolinimosi augimas šias valstybes daro pažeidžiamas staigių ir sudėtingų ekonomikos korekcijų atveju“ – sako „Moody‘s“ viceprezidentas Kenneth Orchard, šios ataskaitos autorius. Jis taip pat įžiūri ir didelę valiutų vertės sumažėjimo riziką.
„11-koje naujų Europos valstybių, turinčių žymų ekonomikos disbalansą, padidėjo kieto nusileidimo tikimybė dėl neseniai praūžusių pasaulinių kapitalo rinkų neramumų. Nors kol kas pinigų srautai stebimose valstybėse išliko nepakitę, tarptautiniai bankai ir investuotojai tapo mažiau linkę rizikuoti ir atsargiau elgiasi su kapitalu“.
Vertindama valstybes pagal jų gebėjimą priešintis kietam nusileidimui, Lietuva, Latvija ir Vengrija priskirta rizikingiausiai grupei valstybių.
Kieto nusileidimo rizikos šiose valstybės padidėjo dėl neramumų pasaulinėse finansų rinkose. Vengrijos BVP I ketvirtį augo tik 1,6 proc., infliacija balandį buvo 6,6 proc., Latvijos BVP I ketvirtį augo 3,6 proc, o infliacija – 17,5 proc., Lietuvos BVP augo 6,4, o infliacija – 11,7.
Lenkijos, Rumunijos ir Kroatijos pozicijos yra „vidutiniškai stiprios“.
„Moody‘s“ sako, kad Estija, Islandija, Bulgarija, Kazachstanas ir Čekija „turi puikias savo lygį atitinkančias finansines galimybes, net jei susidurtų su aukštesno lygio ekonomine įtampa“.
