Švenčių studija „Magiškas namelis“ yra įsikūrusi pačiame Kauno miesto centre. Jo įkūrėja Monika Benetytė-Merkevičė rūpinasi ne tik šventėmis, kurios organizuojamos čia, bet taip pat mielai padeda sukurti savo šventės dekorą ir kitose vietose.
Monikos talentą pamažu ima pastebėti ir žymūs žmonės, ji jau puošė stilistės Agnės Jagelavičiūtės sūnaus šventę ir trynukų mamos Simonos Lipnės vaikų gimtadienį.
Kaip pasakoja pati Monika, „Magiškasis namelis“ – tai švenčių studija, kurioje vyksta pirmieji vaikų gimtadieniai, krikštynos, kūdikio sutiktuvių šventės. Norėdamos būti patrauklios savo auditorijai,
Monika drauge su savo kolege Ugne dažnai pasiūlo ir kitų renginių: bendros Lietuvos gamintojų fotosesijos, Kalėdinių vainikų pynimo vakarai, šeimos fotosesijos ar naujasis edukacinis renginių ciklas su „Čiao Teo blog“ blogo įkūrėja Ieva. Čia taip pat veikia ir pusės dienos vaikų darželis.
Nors visa ši veikla skamba kaip sėkmingas verslo planas, unikali idėja sukurti tokią išskirtinę vietą Monikai gimė visai netikėtai, dar auginant pirmąjį savo sūnų.
Monika, kaip jums gimė idėja įkurti savo švenčių studiją?
Visa ko pradžia man buvo pirmojo vaiko Tauro auginimo atostogos. (šypteli) Man nepavyko nusėdėti vietoje, mintyse sukosi daug idėjų, pajutau, kad tai pats tinkamiausias laikas išbandyti savo jėgas naujoje veikloje ir nieko nelaukdama, savo vaiko pirmąjį gimtadienį pabandžiau padaryti tokį, kokį norėčiau siūlyti savo klientams.
Per žiemos sezoną pasikalbinau savo dabartinę kolegę Ugnę, susidėliojom veiklos planą, pasiruošėm reikalingą atributiką ir jau kitą pavasarį startavom su „Magic tent“ projektu – išvykstamosiomis vaikų šventėmis gamtoje su mūsų magiškąja palapine.
Tai buvo įsimintinas laikas! Išmaišėme beveik visą Lietuvą, susipažinom su nuostabiomis šeimomis, prisidėjome prie jų vaikų švenčių – gimtadienių, krikštynų, darželio išleistuvių.
Kaip švenčių dekoravimas atsirado jūsų gyvenime?
Per tuos penkerius metus mano šeima pagausėjo – su vyru dabar turime du vaikus. Magiškos palapinės projektas dėka didelio klientų palaikymo jau skaičiuoja trečius metus kaip „Magiško namelio“ studija.
Aš pati keliu sau dar didesnius tikslus: turėti kuo įdomesnių švenčių ir už studijos ribų, kurias padedu klientams suorganizuoti nuo „visiško nulio“.
Todėl galiu teigti, kad pats dekoravimas atėjo savaime, jam subrendau mažais žingsneliais, kruopščiai planuodama, skirdama visą savo laiką, dėmesį detalėms, pačiam klientui ir jo norų išklausymui bei įgyvendinimui.
Ko dažniausiai trokšta lietuviai savo šventėse – ar jie nori nustebinti susirinkusius svečius, o galbūt tiesiog susikurti jaukią šventę sau?
Tikrai susiduriu su įvairiais norais bei įvairiais biudžetais. (šypteli) Vienos šventės būna tiesiog labai jaukios vakarienės su savo artimaisiais, kiti užsakovai nori visą dėmesį skirti įspūdingam dekorui, nuotraukoms, tretiems labiausiai rūpi įdomios edukacinės veiklos mažiesiems svečiams.
Tikriausiai neretai tenka girdėti frazę „tikra lietuviška šventė“. Ar lietuviai pradėjo stebėti ir užsienio tendencijas, atsineša iš interneto susiradę idėjų pavyzdžių?
Dauguma tikrai stebi, tikrai nori išskirtinių švenčių, siunčia pavyzdžius kas jiems gražu ir kokio dekoro tikisi. O jei ir nestebi, aš pati stengiuosi pasiūlyti tai, kas man yra gražu, kas yra to sezono topas ar bent prašau įvardyti, kokios spalvos jiems tiktų, kokios detalės vyrautų jų šventėse.
Galbūt galėtumėte atskleisti, kokių žymių Lietuvos žmonių šventes jums teko dekoruoti?
Praėjusiais metais mane labai nudžiugino stilistės Agnės Jagelavičiūtės noras, kad prisidėčiau prie mažojo Leono krikštynų šventės.
Šiemet organizavau Simonos Lipnės trynukų antro gimtadienio šventę. Tai yra tie daugiau ar mažiau žinomi užsakovai, kurie leido viešinti jų švenčių akimirkas.
Bet galiu tvirtai pasakyti, žinomas žmogus, ar nežinomas, didelis biudžetas ar mažas – nuoširdžiai stengiuosi visiems skirti visą savo dėmesį, išklausyti, išgirst jų norus ir tas šventes padaryt įsimintinas.
Ar lietuviai yra linkę išlaidauti savo šventėms ir jų dekorui, o galbūt priešingai – stengiasi kiek įmanoma sutaupyti?
Vėlgi, vieno atsakymo nėra. (šypteli) Vieną savaitgalį suktis tenka su labai minimaliu biudžetu ir tikrai daug improvizuoti tiek su mažu kiekiu gėlių bei balionų, kitą savaitgalį keliauji į gerokai didesnę šventę, kurią tenka organizuoti, dekoruoti ir net koordinuoti jos eigą: nuo paviljonų pastatymo, indų nuomos, desertų atrinkimo iki vaikų užimtumo programos sudarymo, gero šefo rekomendacijų.
Kalbant apie šventės svečių skaičių, ar lietuviai vis dar mėgsta susikviesti didelį skaičių žmonių, o galbūt atsiranda nauja tendencija, šventes sutikti artimųjų rate?
Magiško namelio studijoje visos šventės yra labiau artimiausiųjų rate iki maždaug 20 žmonių. Tokią viziją matėme ir mes, kurdamos šią studiją – šeimos švenčių erdvę. Kai esu kviečiama šventes organizuoti kitur, dažniausiai būna nuo 30 iki 50 šventės svečių. Šiemet turėsiu ir beveik 100 svečių krikštynas, bet tokios šventės tikrai retos.
... o ar pačios lietuvaitės mamos yra reiklios užsakovės?
Būna mamų, kurios mano paslaugas užsisako visiškai neturėdamos nei fantazijos, nei didelių norų, man tiesiog pasako: „Monika, padaryk kad būtų gražu“. Būna ir tokių mamų, kurios kiekvieną akcentą derina su manimi ir klausia ar tai pavyks įgyvendinti, tada diskutuojame, ieškome sprendimų, gamintojų, kas gali pagaminti tam tikrus akcentus, skirtus šventei.
Dar pasitaiko ir tokių švenčių, kuomet mama pati rūpinasi smulkmenomis ir jų gamyba, o man tenka prisitaikyti savo idėjom prie bendro stiliaus.
Ar jūsų atmintyje yra išlikusios viena ar kelios dekoruotos šventės, kurios jums iš tiesų įstrigo?
Atmintyje turbūt stipriausiai išlikę yra Lino Adomaičio paramos ir labdaros fondo globojamiems vaikams organizuotoje Vasaros šventėje, Kalėdinių žaisliukų dekoravimo vakare patirtos akimirkos.
Kai tenka susidurti su liūdna realybe – mažais vaikais, kurie tomis didelėmis ir bailiomis akimis tave pasitinka, jiems taip viskas nepažįstama, bet smalsu, tau tenka tramdyt ašaras, bet užplūsta ir tas begalinis gėrio jausmas, kai jie išdrąsėja, bendrauja, apsikabina.
Kokie būtų jūsų patarimai žmonėms, kurie planuoja savo šventes?
Svarbiausias patarimas, nusiteikti, jog šventė bus gera, nepriklausomai nuo visų aplinkybių, kurios kartais gali būti nenuspėjamos. (šypteli)
Esu citavusi šią Lestle Inner mintį: „Pamokos, kurių mus moko mūsų vaikai, yra kur kas vertingesnės, nei mes mokome juos. Todėl geriausia ką galime padaryti, tai žiūrėti į pasaulį savo vaiko akimis. Akimis, kurios nuoširdžiai gėrisi ir žavisi, viskuo ką mato.“
