Močiutės svajonė išsipildė per anūkę
„Mano močiutė turėjo labai gražų balsą ir svajojo apie operą, netgi buvo įstojusi mokytis operinio dainavimo,– pasakojo iš Gargždų kilusi Monika Linkytė. – Tačiau jos siekiui nelemta buvo išsipildyti. ji netrukus gimė dukrelė, mano mama, ir močiutei teko pamiršti apie operą“.
Tiesa, Monika nėra operos solistė – bet ką gali žinoti kaip ten būtų, jei Gargždai turėtų operos teatrą. Tiesa, ji prisipažįsta vaikystėje norėjusi tapti šokėja. Niekas iš aplinkinių neabejojo, kad taip ir bus, kai dar ketverių neturinčią nenustygstančią vietoje Moniką mama nuvedė į šokių studiją. Bet kelią jaunajai šokėjai, vaizdžiai tariant, pervažiavo juodas fortepijonas. Muzikos mokykloje fortepijonu grojusi Monika dažnai akomponuodavo pati sau ir netrukus suprato, kad labiau nei šokti ar groti ji trokšta dainuoti.
„Prisimenu, kaip vaikystėje vietoj mikrofono rankoje laikydavau plaukų šepetį – ir kai kas iš to išėjo, – šypsojosi dainininkė. – Todėl ir dabar nebijau svajoti, nes tikiu, kad kiekvieno galimybėms nėra jokio limito. Svarbu nebijoti kovoti dėl jų išsipildymo“.
Balsingos ir veržlios Monikos kovos prasidėjo anksti, gimtieji Gargždai jos balsui tapo per maži.. Būdama 14-kos mergaitė laimėjo tarptautinio vaikų ir jaunimo scenos meno festivalio Ispanijoje „Buen viaje” specialųjį prizą. Tais pat metais ji tapo tarptautinio vaikų ir jaunimo populiariosios muzikos konkurso „Dainų burė” Klaipėdoje diplomante bei tarptautinio vaikų dainavimo konkurso „Baby sing” Panevėžyje II-osios vietos laimėtoja. Netrukus „Vaikų Eurovizijos” nacionalinio turo finale Monika pelnė 3vietą, o 2008 m. respublikiniame konkurse “Pavasario fiesta” - 2-ąją. Tais metais Monikai visur šypsojosi sėkmė: „Baby sing” konkurse šįkart ji nuskynė Grand prix, tapo ir „Dainų dainelės“, senas tradicijas turinčio LRT konkurso, laureate, o iš tarptautinio festivalio „Berliner Perle” sugrįžo laimėjusi IV-ą vietą.
Laipteliais aukštyn
Perspektyvią dainininkę pastebėjo žinomas kompozitorius, dainininkas, muzikos prodiuseris Linas Adomaitis ir pasiūlė jau kūrybinį bendradarbiavimą. 2009 m. M.Linkytė išmėgino save Eurovizijos nacionalinėje atrankoje ir džiaugėsi, jog jai, naujokei, pavyko išsiveržti į finalą, o vėliau kasmet vis kopė laipteliu aukštyn 2011 m. pelnė 4-tą, 2012m. – 3-ią vietą ir tapo publikos numylėtine, Šiemet jai jauniausiai finalo dalyvei, tiesa, neteko dalyvauti paskutinėje superfinalo kovoje. Tačiau Monika buvo pakviesta į tarptautinį festivalį Jurmaloje Tarptautiniame konkurse „Naujoji banga“ kaip Lietuvos atstovė.
Už vis tai Monika sako esanti labai dėkinga savo vokalo pedagogėms Kristina Jatautaitei ir Rositai Čivilytei. „Rosita man yra daugiau negu mokytoja, ji visada pasiruošusi mane išklausyti pasiryžusi padėti, ir tai liečia ne tik muzikos dalykus. labai bertinu galimybę mokytis pas tokią talentingą asmenybę, ”, – sakė Monika apie savo mokytoją, prisipažinus, kad jai stigo emocinės patirties.
„Man gyvenime nėra nutikę blogų dalykų. Filme „Juodoji gulbė“ ši tema labai ryški: blogos patirties stoka talentingai balerinai neleidžia sušokti juodosios gulbės. Aš taip pat nežinojau, kaip išgyventi blogus dalykus“, – kritiškai svarstė Monika.
Monikai iš tikrųjų nebūdinga išsišokti scenoje, iššaukiančiai elgtis, šokiruoti įvaizdžiu, tačiau jos nesupainiosi jokia kita atlieja. Jau girdėtos dainos jos lūpose sukamba šviežiai netikėtai, o kartais net taip lyg būtų parašytos specialiai jai.
Tai patvirtino ir jos pasirodymas Jūrmaloje, kur toną diktavo rusų popmuzika pasižyminti teirenė Spalvingų atlikėjų būryje, kur ne vienas stengėsi perrėkti kitus, perspjauti netikėtu įvaizdžiu, Monika išsiskyrė dainavimo kokybe ir įvaizdžio subtilumu, galop natūralumu bei moteriškumu.
Iš visų kada nors „Naujosios bangos" konkurse dainavusių mūsų tautiečių Monika, anot žinovų pasirodė, geriausiai. Pati Laima Vaikulė negailėjo jai gražių žodžių, tačiau visų geidžiamo Alos Pugačiovos prizo Monika nesitikėjo.
„Mane ištiko šokas išgirdus, kad Pugačiova ištarė mano vardą. Nesuprantu nė žodžio rusiškai, paprašiau, kad man išverstų, jos kalbą, “ – prisiminė Lietuvos atstovė. O A.Pugačiova pripažino, kad Monika Linkytė, labai švelni, balsinga, melodinga, yra jos atradimas, senokai nieko panašaus iš Lietuvos ji nėra girdėjusi.
A.Pugačiovos premija – lietuvei
Tiesa, Jūrmaloje patirtą džiaugsmą Monikai apkartino kai kurių tautiečių priekabės dėl sportinio kostiumo su valstybine Rusijos simbolika, kurį ji kaip ir kiti konkursantai vilkėjo repeticijų metu. Pasigirdo netgi kaltinimai išdavyste – neva nereikėjo lietuvei, esant tokiai politinei atmosferai, važiuoti į tą Jūrmalą, į rusų popmuzikos šventę.
Kieta žemaitė atrėmė šiuo kaltinimu nesiteisindama, o argumentuodama. „Jeigu kas nors iš anksto būtų numatęs tokią politinę situaciją, galbūt visi būtų elgęsi kitaip. Bet pabėgti nebegali, esu įsipareigojęs dalyvauti konkurse. – sakė Monika. – Uniforminį sportinį kostiumą treniruočių metu dėvėti turėjome visi ir niekam nešovė į galvą vertinti to kaip politinės provokacijos. Į šį konkursą buvo suvažiavę protingi išsilavinę žmonės – kitokių čia ir nebuvo, ir, visi jie vienareikšmiškai pripažino, kad V.Putino veiksmai yra neadekvatūs. Ir kai vakarienės metu kažkas pranešė apie numuštą lėktuvą virš Ukrainos visi mes – buvome sukrėsti, išgirdę šią žinią.“
Norėtųsi pridurti, kad konkursas Jūrmaloje, kurį įsteigė Raimundas Paulas, nėra politinės dainos konkursas, jokie gazmanovai čia nesiplaikstė: kaip žinia, liūdnai Lietuvoje pagarsėjęs Olegas Gazmanovas įleistas Jūrmaloje Latvijos valdžios sprendimu kaip persona non grata – kartu su Josifu Kobzonu ir dainininke Valerija, uoliai Putino pataikūnais.
Užtat Jūrmaloje buvo šmaikščių drąsių rusų, tokių kaip popžvaigdė Nikolajus Baskovas, kuris vilkėjo marškinėlius su minėtos trijulės atvaizdu, užbrauktų raudonai ir užrašu „Jokių komentarų”. Sakote, nieko rimta? Tačiau paranojiškam Rusijos prezidentui galėjo susivaidenti kitaip: jo sankcijas jau patyrė ne tokios Rusijos popmuzikos garsenybės. Toji pati A.Pugačiova, aiškiai pasisakiusi prieš V.Putino politiką ir šių metų birželį demonstratyviai ignoravusi šventinį Rusijos dienai iškilmingą koncertą, Kremliaus valdžios surengtą ką tik okupuotame Kryme. Sankcijų ilgai neteko laukti: sustabdytos A.Pugačovos Dainos teatro statybos, nepaisant jokių teisės normų, dėl ko dainininkė patyrė milijoninių nuostolių.
A.Pugačiovą uždrausta rodyti per Rusijos televiziją, tačiau Jūrmaloje ji buvo sutikta plojimais. Monika patvirtino, kad gauti tokio žmogaus vardo premiją iš jo paties rankų jai yra didžiulė garbė. „ Domėjausi Alos Pugačiovos asmenybe, pilietinę pozicija, tad esu be galo laiminga“, – prisipažino ji.
Monika sakė augusi šeimoje, kuriai buvo Lietuvos laisvė buvo vertybė. „Todėl palaikau ir visus tuos, kurie kovoja už savo valstybės laisvę. Be to, į Jūrmalą, važiavau ne šlovės vaikytis, o pasisemti patirties, ir šios gavau tikrai labai daug. tai man padeda augti kaip artistei“, - aiškino ji, linksmai pridūrusi, kad ir latviškai šiek tiek pramoko, mat latvių žemaičių kalbos labai panašios. – „Žmonių nuomonės nepakeisi. O tie kurie, mane palaiko, tikiuosi, ateis į mano koncertus.“
O tų koncertų tikrai dar bus! Tiktai teks palūkėti iki rudens. Dabar Monika ilsisi ir ketina susivokti gausių ją užplūdusių pasiūlymų sraute, juolab kad ir karčios patirties yra jau paragavusi, tad ir Juo dosios Gulbės amplua jai taps įkandamas.
„Dvi savaitės Jūrmaloje buvo labai intensyvios, tad šią vasarą poilsio beveik neragavau. Tačiau man patinka tokia intensyvi vasara, ir mano tikslai kasmet auga, tik neprotinga būtų garsiai jų vardinti: tiktai pati sau pasiektą tikslą pasižymiu kryželiu“, – sakė dainininkė.
Visai kai toj Monikos atliekamoje dainoje „ „Aš kaip mintis plasnoju vis toliau, mano žingsniai skamba vis tyliau... „ Ar mergina , siekdama vis daugiau, žada tolti nuo Lietuvos? Nespėliokime – bus matyti.
