Apie 70 Molėtų progimnazijoje besimokančių vaikų turi specialiųjų poreikių. Vienų sutrikimai sunkesni, kitų – lengvesni, dalis vaikų – iš socialinės rizikos šeimų, jiems taip pat reikia daugiau priežiūros. Visus juos stengiamasi įtraukti į neformalųjį ugdymą, suteikti galimybę atrasti save, tobulėti, pajusti savo vertę.
Pasak mokyklos direktoriaus Kazimiero Karaliaus, nors mokinių mokykloje mažėja, specialiųjų poreikių turinčių vaikų procentas auga. Ateina vis daugiau vaikų, turinčių kompleksinių sutrikimų, hiperaktyvių, turinčių emocinių, elgesio problemų. Jie negeba susikaupti, klausyti, valdyti savo elgesio, aplinkinių dėmesio bando išsireikalauti elgdamiesi netinkamai.
Nuo šių metų rugsėjo molėtiškių laukia dar vienas iššūkis – mokyklą pradės lankyti stiprų autizmo sutrikimą turintys mokiniai. „Iš anksto galvojame, kaip dirbsime su šiais vaikais, – sako K. Karalius. – Keliame darbuotojų kompetenciją, svarstome apie naujus etatus. Laimė, Molėtų rajono savivaldybė visada atsižvelgia į mūsų poreikius, mūsų pozicijos sutampa – visi vaikai turi būti ugdomi kartu. Be savivaldybės vadovų pagalbos neatsirastų naujų, modernių patalpų, taip pat daugiau specialistų etatų ir pagalbos specialiųjų poreikių turintiems vaikams.“
Pagalba vaikams – skaitmenizuota
Šiuo metu Molėtų progimnazijoje dirba socialinis, specialusis pedagogas, psichologas, dienos grupės auklėtojas, sėkmingai veikia prieš 6 metus įdiegta originali mokyklos mikroklimato stebėjimo ir pagalbos teikimo sistema. Pagal šios sistemos duomenis realiu laiku sudaromas mokytojų padėjėjų specialiųjų poreikių turintiems mokiniams darbo grafikas.
Visi 33 mokykloje dirbantys mokytojai po kiekvienos pamokos mikroklimatą klasėje įvertina penkiabale sistema, prireikus pamini mokinius, kurie kėlė sumaištį. „Per metus susidaro apie 23 tūkst. vertinimų. Tai leidžia matyti realią situaciją, galime teikti pagalbą vaikams, pagrįstą skaičiais, – pasakoja direktorius. – Jei mokytojas pamoką įvertina trejetu, jis būtinai turi skirtą pažymį pakomentuoti. Visa tai patenka į bendrą realiu laiku veikiančią kompiuterinę sistemą. Tokiu būdu žinome, kokios vaikų elgesio problemos kartojasi, vertiname, kuriai klasei, kuriam mokiniui reikalingas mokytojo padėjėjas. Sudaromas atskiras tvarkaraštis, kuris skelbiamas viešai.“
Vroclavas
Krokuva
Gdynė
Pasak informatikos mokytojos Jurgitos Kniaziukienės, pedagogų tokia sistema neapsunkina – atvirkščiai, jie patenkinti, kad nepaliekami vieni tvarkytis su elgesio problemų turinčiais vaikais. „Pagalbos komanda dirba gerai, prireikus mokytojas sulaukia paramos. Skaitmenizuota vertinimo sistema mums labai naudinga – mokyklos plotai dideli, būtų sunku kaskart susirinkti draugėn ir aptarti vaikų elgesį. Kur kas paprasčiau sekti pastabas kompiuteryje – gali sužinoti, kaip vieną ar kitą mokinį vertina kolegos“, – dėsto pedagogė.
Jei vaikas turi rimtų problemų, langelis greta jo pavardės žymimas atitinkama spalva. Pagal spalvų kodus specialistai žino, kada ateiti į pagalbą mokytojui, per kokias pamokas ji reikalingiausia, mato, kada mokiniui reikia psichologo ar specialiojo pedagogo pagalbos.
Mokytojo padėjėjais dirba ir mokytojai
Iš viso mokykloje mokytojo padėjėjais dirba 9 žmonės – jais gali būti ir pedagogai, turintys laisvą valandą tvarkaraštyje. Pasak visos dienos grupės auklėtojos ir mokytojo padėjėjos Kristinos Stankevičienės, mokytojo padėjėjo pagalba mokytojams labai svarbi: „Padedame mokytojams tiesiogiai dirbti klasėje arba paimame vaiką, kuriam sunkiau susikaupti, išgirsti, ką sako mokytojas. Kaip žinia, elgesio problemų turintys vaikai lengvai supyksta, jei aplinka jiems netinkama. Tokiu atveju nusivedu juos į visos dienos grupę, kur ramu, jauku. Kai vaikas aprimsta, pasikalbu su juo, padedu atlikti darbus, kuriuos uždavė mokytoja. Jei vaikas ramus, parvedu jį atgal į klasę. Visada atsižvelgiu į situaciją.“
Prireikus į pagalbą ateina ir socialinė pedagogė, ir direktoriaus pavaduotoja, ir pats direktorius. „Mokytojas bet kada gali pasikviesti pagalbininkus, kurie sumaištį keliantį vaiką išves iš klasės, dirbs su juo atskirai. Stengiamės, kad atmosfera klasėje būtų darbinga, kad vaikai netrukdytų vieni kitiems“, – kalba K. Karalius.
Pasak direktoriaus, nuolat bendraujama ir bendradarbiaujama su mokinių tėvais, mokiniais: „Galbūt kažkuriam mokykloje pritapti sekasi prasčiau, jis jaučiasi blogiau – klausiame, kas jam padėtų geriau jaustis. Daug bendraujame ir taip randame atsakymus į kylančius klausimus.“
Diegia modernias technologijas
Molėtų progimnazijoje svečius pasitinka jaukūs, moderniai įrengti kabinetai, itin stilinga VMG kulinarijos klasė, piešiniais išdabintos laiptinės ir koridorių sienos. Mokyklos erdves puošia negalią turinčio buvusio ugdytinio Antano Žukausko darbai. Pasak direktoriaus, vyras į mokyklą ateina kone kasdien, yra charizmatiškas, labai mylimas vaikų. Prie mokinių ugdymo jis prisideda savo rankdarbiais, dirba kaip savanoris. Taip Antanas jaučiasi reikalingas, naudingas. Mokyklos vadovai skatina jo veiklą, jo pavyzdžiu seka ir mokiniai, taip pat pamėgę gražinti progimnazijos sienas.
Vis dėlto didžiausią įspūdį bet kuriam apsilankiusiam palieka moderniai įrengta „Steam“ laboratorija, kur visi vaikai, taip pat ir turintys specialiųjų poreikių, gali tobulinti savo gebėjimus. Čia jie atlieka įvairius bandymus – tiek chemijos, tiek biologijos ar fizikos: tikrina medžiagų atsparumą, laidumą, medžių lapų sandarą ir panašiai, o labiausiai čia mokiniams patinka kurti robotus.
Prie laboratorijos įkūrimo daugiausia prisidėjo mokyklos direktorius, turintis du aukštojo mokslo diplomus – fizikos ir informatikos. „Mūsų progimnazijoje mokiniai savo gebėjimus gali lavinti ir interesus plėsti įvairiuose neformaliojo ugdymo būreliuose: jaunųjų korespondentų, dviratininkų, technologijų, skautų, vaidybos, vokalo studijos, mokyklos balso, dailės studijos, orientacinio sporto – turizmo, sportinių žaidimų. Labai svarbu, kad veiklos vaikus įtrauktų“, – pabrėžia K. Karalius.
Pasak J. Kniaziukienės, kuriant robotus ypač pasižymi specialiųjų poreikių turintys vaikai: „Techninė kūryba – puiki erdvė mokiniams, kurie ne taip gerai sprendžia uždavinius, išmoksta taisykles, tekstus. „Steam“ laboratorijoje jie gali kurti, jei kas nepavyksta, bandyti iš naujo – lituoti, konstruoti. Procesas įtraukia – ne vienas specialiųjų poreikių turintis vaikas čia atranda save.“
Mokytojos teigimu, robotų kūrimas – tai sfera, laužanti stereotipus, kad programavimas, konstravimas yra berniukams įdomesnė sritis. „Programuotojai mūsų progimnazijoje – nebūtinai berniukai, nebūtinai labai gabūs. Netgi, sakyčiau, priešingai – kur kas įdomesnių darbų sukuria tie, kurie mokosi prasčiau, – tikina J. Kniaziukienė. – Gabieji geba išmokti taisykles, pritaikyti jas standartinėse situacijose, o techninėje kūryboje ir programavime standartinių situacijų nėra, turi nuolat ieškoti, kaip problemą išspręsti kitaip, pasinaudojus bendraisiais gebėjimais, paklausus draugo, tėvų ar mokytojo, gebėti išsisukti iš padėties. Dažnai kebloka būna tiems, kurie įpratę viską daryti pagal instrukcijas, autsaideriams sekasi geriau.“
Nuotolinis mokymas atskleidė spragas
Mokslo metus Molėtų progimnazijos mokiniai baigia mokydamiesi nuotoliniu būdu. Pasak K. Stankevičienės, per karantiną pagalba buvo ypač reikalinga specialiųjų poreikių turintiems mokiniams. Pirmąjį mėnesį pedagogai stebėjo vaikus, vėliau rengė užduotis, prireikus jas atspausdindavo ant popieriaus ir išvežiodavo po namus.
„Stebėjome, kuriems vaikams sunku dirbti nuotoliniu būdu, prireikus teikėme ne tik mokymo, bet ir psichologinę pagalbą. Matėme, kad kai kuriems mokiniams labai sunku bendrauti nuotoliniu būdu, jiems svarbus fizinis kontaktas, reikia matyti žmogų, jausti jo balso tembrą. Su jais stengėmės bendrauti ne tik internetu, bet ir telefonu. Taip pat šiems mokiniams padėdavome atlikti užduotis, stengėmės teikti visą reikalingą pagalbą“, – pasakoja K. Stankevičienė.
Jos teigimu, nuotolinį mokymą apsunkino tai, kad ne visi mokiniai, net ir gabiausieji, turėjo galimybę prisijungti prie mokymo platformų: „Jei šeimoje – keturi vaikai, visi glaudžiasi viename kambaryje, visiems reikia tuo pat metu mokytis, kildavo problemų. Sunku buvo ir tiems vaikams, kurie nesulaukė tėvų pagalbos. Vis dėlto pastebėjome, kad nuotolinis mokymas atvėrė akis tėvams, ypač tiems, kurie iki tol galvojo, kad vaiko ugdymu privalo rūpintis tik mokykla, kurie buvo linkę pedagogus kritikuoti, reikalauti.“ Per karantiną tėvai pamatė, kad mokytis, išmokyti nėra lengva. Pedagogai viliasi, kad po šio laikotarpio tėvai labiau vertins pedagogų darbą, bendradarbiavimas bus glaudesnis.
K. Karalius pasidžiaugia pedagogais, kurie per karantino laikotarpį dirbo negailėdami pastangų. „Matydavau, kad net ir vienuoliktą valandą vakaro kai kurie pedagogai dar nemiega, rengia vaikams individualias užduotis. Tai pasiteisino, vaikai atsiskaitė už mokslo metus net ir dirbdami nuotoliniu būdu“, – pabrėžia direktorius.
Pasak progimnazijos vadovo, nuotolinis mokymas atskleidė ir nemažai švietimo sistemos spragų, probleminių vietų, parodė, kad valstybinėje sistemoje tebėra daug neatliktų namų darbų: reikėtų visiems bendrų nuotolinio mokymo platformų, kad pedagogams netektų patiems ieškoti, su kokiomis programomis ir kaip dirbti.
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.
