Naujas ministrų kabinetas buvo paskirtas parlamente tvyrant chaosui, kuris kilo, kai į pastatą įsiveržė protestuotojai, o opozicijos deputatai mėgino blokuoti balsavimą.
Įstatymų leidėjai, siekdami rasti išeitį iš užsitęsusios politinės aklavietės, 57 balsais pritarė buvusio informacinių technologijų ir ryšių ministro Pavelo Filipo, anksčiau vadovavusio saldainių fabrikui, paskyrimui premjeru.
Viso posėdžio metu Socialistų partijos įstatymų leidėjai šaukė ir švilpė, todėl P.Filipas tik paskelbė savo kabineto sudėtį.
Naujasis premjeras taip pat nurodė, kad jo pagrindinis prioritetas bus pastangos siekti glaudesnių ryšių tarp Moldovos ir 28-ių valstybių Europos Sąjungos.
Parlamentas turėjo iki sausio 29 dienos patvirtinti naują vyriausybę, nes priešingu atveju būtų tekę jį paleisti.
Balsavimas dėl naujo premjero paskyrimo vyko tvyrant chaosui, nes opozicijos politikai blokavo priėjimą prie parlamento pirmininko pakylos, mėgindami nutraukti procesą.
Sprendimas premjeru skirti P.Filipą prie parlamento sutraukė minias protestuotojų. Maždaug penki tūkstančiai susirinkusių demonstrantų reiškė nepritarimą numatytam balsavimui ir reikalavo pirmalaikių rinkimų. Jie šūkavo: „Atšaukite balsavimą!“ ir „Vagys!“.
Kai buvo paskirta nauja vyriausybė, kelios dešimtys protestuotojų prasiveržė pro eilėmis išsirikiavusius policininkus ir pateko į parlamento pastatą. Atsiuntus pastiprinimą, policijai pavyko išstumti protestuotojus iš parlamento.
Pareigūnai, mėgindami išsklaidyti demonstrantus, panaudojo dūmų granatas ir gumines lazdas. Protestuotojai mušė policininkus, o šeši iš jų buvo nuvežti į Kišiniovo municipalinę greitosios pagalbos ligoninę dėl sužeidimų, kurie, kaip pranešta, pavojaus gyvybei nekelia.
Proeuropietiškos Liberalų partijos lyderis Mihai Ghimpu, balsavęs už naujos vyriausybės paskyrimą, gavo smūgį kumščiu, tačiau medikų pagalbos jam neprireikė.
ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini paragino laikytis rimties ir vesti dialogą. Rumunijos užsienio reikalų ministerija taip pat paragino visas šalis išlaikyti rimtį, o JAV ambasada Kišiniove paragino valdžią susitikti su protestuotojais ir spręsti susidariusią situaciją ramiai bei skaidriai.
Politinė krizė Moldovoje, kuri yra viena skurdžiausių Europos valstybių, kilo dėl didžiulio masto korupcijos skandalo, susijusio su daugiau nei milijardo JAV dolerių dingimu prieš 2014 metų lapkritį vykusius parlamento rinkimus.
Dėl šio skandalo buvo suimtas ekspremjeras Vladas Filatas, vadovavęs vyriausybei 2009–2013 metais, o per sostinę nusirito didžiulių demonstracijų banga.
Ankstesnė vyriausybė, kuri taip pat buvo proeuropietiška, spalį buvo nušalinta, kai parlamentas pareiškė jai nepasitikėjimą.
2014 metais Moldova, nepaisydama griežto Rusijos nepritarimo, pasirašė su ES istorinę asociacijos sutartį.
Dalis trečiadienio protestų dalyvių naująją vyriausybę laiko kompromisiniu sprendiniu ir mano, kad ji nepažabos plačiai išsikerojusios korupcijos ir neįgyvendins reformų.
Tuo tarpu kiti pasisako prieš proeuropietišką vyriausybę ir laikosi nuomonės, kad Moldovai derėtų likti Rusijos įtakos sferoje.
